Limfoidinė hiperplazija – limfinio audinio pabrinkimas dėl pagreitėjusio limfocitų kiekio padidėjimo, kai imuninė sistema suvokia grėsmę organizmui. Limfoidinė hiperplazija arba limfoidinė hipertrofija gali atsirasti esant bakterijoms, virusams ar anomaliniam audinių augimui. Limfocitų skaičiaus padidėjimą, dažniausiai siejamą su organizmo imuniniu atsaku, gali sukelti vietinė arba sisteminė infekcija. Gydytojai limfoidinę hiperplaziją vadina gerybine, reaktyvia arba jų deriniu.
Limfocitai arba B ląstelės yra baltieji kraujo kūneliai, kilę iš kaulų čiulpų ir keliaujantys per kraują bei limfinę sistemą. Imuninis atsakas suveikia, kai organizmas pajunta invaziją, o limfocitai bando neleisti svetimam įsibroviui keliauti po visą kraujotakos sistemą. Dalį imuninės sistemos, taip pat žinomos kaip retikuloendotelinė sistema, sudaro limfmazgiai. Kai kraujas praeina per limfinę sistemą, jį nuolat stebi limfocitai. Priklausomai nuo patogeno tipo, limfocitai arba sukuria antikūnus prieš šią medžiagą, arba praryja grėsmę procese, vadinamame fagocitoze.
Limfocitų populiacijos vietovėje arba visoje sistemoje pradeda didėti kaip įprastos gynybos reakcijos dalis. Nauji limfocitai paprastai nepaleidžiami, kad galėtų keliauti po visą sistemą, kol nepasiekia brandos. Kai tam tikroje srityje atsiranda proliferacija, limfmazgiai pradeda patinti. Pavyzdžiui, lokalizuotos viršutinių kvėpavimo takų infekcijų atveju kaklo paausinės liaukos patinimas. Dauginimasis ir patinimas tęsiasi tol, kol infekcija išnyks natūraliai arba bus gydoma vaistais.
Apendicitas yra dar vienas lokalizuotos limfoidinės hiperplazijos pavyzdys. Būklė paprastai prasideda, kai užsikimšimas tarp apendikso ir žarnyno dalies, vadinamos aklosios žarnos. Užsikimšimą gali sukelti įstrigusios išmatos, gleivių perteklius arba limfos patinimas. Po užsikimšimo bakterijos, normaliai cirkuliuojančios per žarnyną, gali įsiskverbti į apendikso sienelę ir suaktyvinti imuninę sistemą. Patinimas, uždegimas ir diskomfortas yra požymiai, kad imuninė sistema pradėjo reakciją.
Castlemano liga yra retas sutrikimas, kuris paprastai sukelia gerybinius auglius vienoje vietoje arba visame kūne. Šie išaugos gali atsirasti kaklo, krūtinės, skrandžio ar žarnyno srityse. Limfoidinė hiperplazija dažniausiai atsiranda, kai limfocitai bando kovoti su svetimo audinio invazija. Pacientai, sergantys šia liga, paprastai patiria karščiavimą, svorio mažėjimą ir odos bėrimus kartu su anemija, kurią sukelia raudonųjų kraujo kūnelių sunaikinimas. Cheminis atsakas paprastai apima gama globulino padidėjimą, taip pat kepenų ir blužnies padidėjimą dėl padidėjusios limfocitų populiacijos.