Linų lelija yra bendras mokslinės Dianella genties žydinčių augalų pavadinimas. Linų lelija yra daugiametis augalas, randamas nuo Japonijos iki Indijos, į pietus iki Australijos ir Naujosios Zelandijos bei daugelyje Ramiojo vandenyno salų. Daugiau nei pusė genties rūšių yra aptinkamos Australijoje. Dėl genties rūšių skaičiaus ginčijamasi, tačiau apytiksliai svyruoja nuo 20 iki daugiau nei 30.
Iš pradžių Hemerocallidaceae šeimos lininės lelijos dabar priklauso Xanthorrhoeaceae šeimai. Miškuose, atogrąžų miškuose ir pakrančių kopose aptinkama linų lelija turi ilgus lapus, kurie gali užaugti iki 3 pėdų (1 m) ilgio ir yra nuo gilios iki šviesiai žalios spalvos. Lapija yra panaši į žolę ir dažnai būna marga kreminės baltos spalvos. Linų lelija išaugina požeminį šakniastiebį ir yra vienaskiltis augalas, galintis užaugti iki 5 pėdų (1.5 metro) aukščio.
Linų lelija pavasarį skleidžia mėlynus, baltus arba violetinius žvaigždės formos žiedus. Gėlės turi tris žiedlapius, tris taurėlapius ir didelį geltoną kuokelį. Daugumos rūšių žiedai yra virš lapų ir purškiami stiebo gale.
Po žydėjimo išauginamos efektingos, blizgios mėlynos arba violetinės spalvos uogos. Uogų forma, priklausomai nuo rūšies, svyruoja nuo sferinės iki pailgos. Uogos turi purų minkštimą ir blizgančias juodas sėklas.
Kai kurios rūšys auginamos dėl lapijos ir uogų. Auginant linų lelija yra atspari šalčiui ir geriausiai auga saulėje iki dalinio pavėsio. Dauginama dalijant šakniastiebius arba gali būti iš sėklų. Dažniausiai auginamos rūšys yra D. coerulea, D. intermedia ir D. laevis.
Augalas yra jautrus kenkėjams, įskaitant baltasparnius, žvynelius ir voratinklines erkes. Jis turėtų būti auginamas tolygiai drėgnoje dirvoje. Reikia naudoti šiltą vandenį, o per daug rūgštus vanduo gali pakenkti. Kai jis įsitvirtina, augalas yra atsparus sausrai.
Kai kurios rūšys naudojamos kraštovaizdžio kūrimui, o kitos užaugina valgomus vaisius, nors kai kurių rūšių vaisiai yra nuodingi. Australijos aborigenai naudojo augalo lapus krapams – tradiciniam maišeliui – pinti. Ngarrindjeri, Tasmanijos gentis, kramtė Dianella šaknį kaip vaistą nuo peršalimo. Kai kurios augalų rūšys auginamos kaip kambariniai augalai ten, kur jie nėra atsparūs.