Liposkulptūra yra alternatyvi, minimaliai invazinė riebalų nusiurbimo forma, sukurta XX amžiaus pabaigoje. Užuot naudoję didelius pjūvius riebalams pašalinti iš kūno, liposkulptūra naudoja mažą siurbimo mechanizmą, kad nukreiptų į specifines riebalų sankaupas po oda. Procedūra naudojama kūno vietoms kontūruoti ar sureguliuoti, o ne visiškai ją atstatyti.
Šios kosmetinės procedūros teoriją aštuntajame dešimtmetyje iškėlė italų gydytojas Arpadas Fischeris. Ankstyvuosius eksperimentus per ateinantį dešimtmetį atliko prancūzų gydytojas Pierre’as Fournier. Devintojo dešimtmečio pabaigoje daktarui Jeffery Kleinui išradus tumescentinę techniką, procedūra išpopuliarėjo Australijoje ir išplito visoje Europoje bei Amerikoje.
Tumescavimo technika yra gyvybiškai svarbi liposculpting procedūros dalis. Šio proceso metu fiziologinio tirpalo pagrindu pagamintas vietinis anestetikas įšvirkščiamas po oda į norimas vietas, todėl riebalai išbrinksta ir padidėja skysčių kiekis. Be to, fiziologinis tirpalas nutirpina vietą, todėl nebereikia naudoti bendrosios anestezijos, nors gali būti skiriami ir kai kurie papildomi skausmą malšinantys ar nutirpę vaistai. Tada suminkštinti riebalai išsiurbiami per minimaliai invazinius švirkštus arba metalinius siurbimo vamzdelius, vadinamus kaniuliais.
Šalininkai rekomenduoja liposkulptūrą kaip būdą pašalinti arba sušvelninti riebalų sankaupas, kurios neišnyks, nepaisant dietos ir mankštos. Šios riebalų sankaupos dažnai yra genetikos pasekmė, todėl gali būti sunku atsikratyti be kosmetinės operacijos. Tačiau procedūra gali pašalinti tik ribotą riebalų kiekį per seansą, todėl sunkesniems pacientams gali prireikti daugiau nei vieno gydymo. Liposkulptūra nėra skirta svorio metimo operacijai, nes riebalai yra lengvi, o siurbimo procedūra negali pašalinti daugiau nei kelių uncijų.
Viena iš liposkulptūros populiarumo priežasčių – tai ambulatorinė procedūra. Kai kurie gydytojai neskiria jokių skausmą malšinančių vaistų, išskyrus dulkinantį tirpalą, ir leidžia pacientams po procedūros važiuoti namo. Atsigavimo laikas paprastai yra tik viena ar dvi dienos, o po šio laiko pacientas gali atnaujinti įprastą veiklą. Tačiau procedūros sunkumas ir paskirti vaistai skiriasi priklausomai nuo gydytojo. Jei planuojate liposkulptūrą, laikykitės gydytojo nurodymų.
Šalutinis procedūros poveikis yra vietinis patinimas, mėlynės ir skausmas tikslinėse srityse, kurie paprastai išnyksta po kelių dienų. Skysčio nutekėjimas iš injekcijos vietų yra įprastas per pirmąsias 48 valandas, o kai kurie gydytojai parūpina plastikinį plėvelę, kurią galite uždėti ant lovos, kad išvengtų dėmių. Infekcija ir alerginė reakcija yra galimos liposkulptūros pasekmės, todėl bet kokie šio poveikio požymiai turi būti nedelsiant gydomi.
Liposkulptūra nėra patikimas metodas. Didžioji rezultato dalis priklauso nuo riebalų sudėties paciento kūne. Kai kuriems žmonėms, turintiems genetinį polinkį į daug skaidulinių riebalų, riebalų kiekis gali sumažėti nedaug. Be to, odos gebėjimas pakeisti naujus kontūrus skiriasi nuo žmogaus iki žmogaus. Galimas odos suglebimas apdorotose vietose, ypač vyresnio amžiaus pacientams ir tiems, kurių kolageno kiekis yra mažas.
Kaip ir bet kuri kita operacija, liposkulptūra turi būti kruopščiai ištirta prieš nusprendžiant ją išbandyti. Prieš atlikdami šią ar bet kurią kitą procedūrą, pasitarkite su savo gydytoju ir būtinai pasitarkite su siurbimą atliekančiu gydytoju. Kadangi ši procedūra nelaikoma plastine chirurgija, kai kurie ją siūlantys gydytojai gali neturėti licencijos atlikti kosmetines procedūras.