Kas yra literatūrinis konfliktas?

Literatūrinis konfliktas yra pagrindinis bruožas, aplink kurį sukasi dauguma grožinės literatūros istorijų, nesvarbu, ar tai romanai, apsakymai ar kiti formatai. Tai apima skirtingus istorijos veikėjų požiūrius arba taip pat gali būti konfliktų tarp veikėjų ir jų aplinkos, tarp technologijų formų, prieštaringų požiūrių į tikrovę ir kt. Šie skirtingi požiūriai gali būti įnirtingai išreikšti istorijoje, tačiau lygiai taip pat tikėtina, kad jie yra ideologiniai ir yra būdas apibrėžti, kuo gyvena veikėjai. Literatūra naudoja literatūrinį konfliktą, kad suteiktų pasakojimams betarpiškumo ir jaudulio jausmą, kurio kitaip jos neturėtų.

Kitaip nei kasdieniame gyvenime, kai dauguma žmonių stengiasi išvengti konfliktų, literatūros kalba tai yra esminis komponentas, dėl kurio istoriją verta perskaityti. Taip yra dėl to, kad literatūrinio konflikto naudojimas turi trumpalaikį poveikį, o personažai ir aplinka atvaizduojami ryškiau nei įprasti įvykiai. Atskleidžiant istorijos siužetą ir veikėjų ketinimus, literatūrinis konfliktas suteikia skaitytojui supratimą apie pasakojimo, dialogo ir vykstančio veiksmo motyvus. Konfliktui atskleidžiant tikrąją to, kas vyksta, pobūdį skaitytojas įgauna jausmą, kurią pusę jis ar ji palaikytų.

Tokie veikėjai kaip garsusis Šerloko Holmso detektyvas, kurį sukūrė anglų romanistas seras Arthuras Conanas Doyle’as, buvo apibūdinti pagal konfliktus, su kuriais jie susiduria kasdien. Holmsas ne tik nuolat kovojo su negailestingais nusikaltėliais, bet ir svarbiausias iš jų buvo jo intelektualinis lygus nusikaltėlių sumanytojas Moriarty. Moriarty veiksmai apibrėžė Holmsą kaip herojų, kovojantį už teisinę valstybę civilizuotoje visuomenėje, archetipą. Moriarty per savo didžiulę nusikalstamą veiklą ir negailestingą norą greitai nuraminti Holmsą reprezentavo barbariškesnę žmogaus prigimties pusę.

Poliarizuojantis literatūrinis konfliktas tarp pagrindinių istorijos veikėjų yra akivaizdus literatūrinės priemonės panaudojimo pavyzdys. Tačiau konfliktas tarp žmonių jokiu būdu nėra dominuojantis autorių naudojamas metodas. Istorijų pasakojimo istorijoje vaizduojami įvairūs literatūriniai konfliktai – nuo ​​žmonijos kovos su dievais graikų ir romėnų laikais, kurias vykdė veikėjai, tokie kaip Heraklis, iki kovos su beveidėmis politinėmis sistemomis, kurios savavališkai apibrėžia tikrovę, kaip garsiajame George’o Orwello romane, 1984 m.

Literatūrinio konflikto panaudojimo spektras gali būti gana stebinantis. Be veikėjų, veikiančių vienas prieš kitą, gamtą ar neaiškiai apibrėžtas politines organizacijas, jie taip pat gali tiesiogiai prieštarauti jiems patiems ir savo galvose slypinčioms baimėms. Vienas ryškiausių to pavyzdžių yra Ebeneezeris Scrooge’as, XIX amžiaus anglų rašytojo Charleso Dickenso istorija „Kalėdų giesmė“. Scrooge’as kovojo su vaiduokliais, kurie jam aiškiai pavaizdavo jo gobšų, egocentrišką gyvenimą išskirtinėmis detalėmis. Dickensas galėjo parašyti istoriją turėdamas tikslą, kad tai būtų moralės pasaka apie gailestingą, prasmingą gyvenimą, o ne kaip tikrojo dvasinių subjektų apsilankymo vaizdavimas. Atrodo, kad keli žymūs Dikenso laikų šykštuoliai buvo naudojami kaip charakterio kontūrai Skrudžo aprašymui.

Literatūrinio konflikto tema gali apimti bet ką – nuo ​​įmantrių pasakojimų apie reanimuotus lavonus, pvz., Mary Shelley filme „Frankenšteinas“, iki didžiojo baltojo banginio Melvilio filme „Mobis Dikas“ ar kasdieninio iššūkio spardyti futbolą Čarliui Brownui garsiajame Charleso Schultzo komiksų juostoje „Žemės riešutai“. Tai gali apimti tokius bendrus žmogaus bruožus kaip amžius, lytis ar ekonominė padėtis arba kova tarp žmonių ir mašinų, ateivių ar stebuklingų būtybių, kaip dažnai aprašoma mokslinės fantastikos ir fantastiniuose romanuose. Literatūrinis konfliktas svarbus, nes apibrėžia veikėjų savitumą, atskleidžia vidinį mąstymą. Tai atskleidžia, kodėl jie rizikuoja savo gyvenimu dėl motyvų, kurie kitu atveju gali pasirodyti kvaili. Intymus žvilgsnis į veikėjo motyvus pasitelkus literatūrinį konfliktą leidžia užmegzti gilų ryšį ir užmegzti simpatiją veikėjui, o tai galiausiai gali pakeisti ir skaitytojo gyvenimą.