Kas yra literatūrinis žurnalas?

Literatūros žurnalas, rašytojų sluoksniuose dažnai vadinamas „apšviestuoju žurnalu“, yra leidinys, daugiausia orientuotas į literatūrinio ir vizualiojo meno formas, kurios ne visada aptinkamos pagrindiniuose žurnaluose. Literatūros žurnalas gali pasirinkti skelbti mažiau žinomus žinomo autoriaus kūrinius arba geriausią žadančio nežinomo kūrinį. Įprastas literatūros žurnalas taip pat gali skelbti interviu, knygų apžvalgas, trumpas istorijas, poeziją, vaizduojamojo meno spaudinius ir esė. Literatūros žurnalo rėmimas ir pajamos gali būti gaunamos iš universiteto, vyriausybės dotacijų programų arba per prenumeratas ir parduodant reklamą.

Dėl riboto tiražo ir nominalios rinkos dalies literatūros žurnalas taip pat žinomas leidybos versle kaip „mažas žurnalas“. Tai nėra menka prieš literatūrinio žurnalo kokybę ar meninius nuopelnus, tačiau tai išskiria mažos spaudos produktą nuo didelio masto įprasto leidinio tiražų. Literatūros žurnalo darbuotojai ir bendradarbiai dažnai didžiuojasi šiuo faktu, nes įsiveržimas į pagrindinį leidinį gali būti labai sunkus ir politinis procesas pradedantiesiems rašytojams. Literatūros žurnalas siūlo bendradarbiams labiau prieinamą alternatyvą dažnai izoliuotam pagrindinės spaudos pasauliui.

Nemažai žinomų rašytojų ir poetų pirmą kartą publikavo literatūros žurnalą. Pavyzdžiui, poeto TS Elioto firminė poema „J. Alfredo Prufrocko meilės daina“ pirmą kartą buvo paskelbta „Poetry Magazine“ – gerai žinomame, bet nedideliame literatūros žurnale iš Čikagos, Ilinojaus valstijoje. Kiti autoriai pradėjo savo profesinę karjerą kaip savo kolegijos literatūrinio žurnalo redaktoriai arba nuolatiniai bendradarbiai įtakingame literatūros žurnale, pvz., dabar nebeegzistuojančiame „Smėlio laikrodis“, mėgtame XX a. XX amžiaus trečiojo dešimtmečio rašytojų tarpe.

Literatūros žurnalas šiandien gali būti bet kas – nuo ​​profesionaliai atspausdinto ir įrišto žurnalo iki šūsnio kopijuotų puslapių, laikomų kartu su segtuku ir malda. Kai kuriems literatūros žurnalams, pavyzdžiui, „Plowshares“ ir „The Virginia Quarterly Review“, pasisekė įprastame leidybos pasaulyje. Kiti tapo besivystančių rašytojų ir poetų išbandymo vieta visame pasaulyje. Literatūros žurnalų pasaulis taip pat apėmė internetą, kuriame yra šimtai internetinių leidinių ir seminarų, skirtų publikuoti daug žadančius (arba retkarčiais nelabai žadančius) mėgėjų ar neįsisteigusių bendradarbių kūrinius.