Literatūros analizė skirta giliai išnagrinėti vieną rašinį. Šis terminas taip pat taikomas tiriant raštų grupę, vieno rašytojo kūrinių sumą, rašymo būdą ir konkretų rašymo žanrą. Literatūros analizė bando ištirti jos dalyko temas, konstrukciją ir stilių. Bendras tikslas – geriau suprasti literatūros kūrinį.
Bet koks rašto darbas gali būti laikomas literatūros forma. Tai apima asmeninius laiškus ir elektroninius pranešimus internete, pvz., būsenos atnaujinimus. Jis dažnai siejamas su tokiomis formomis kaip poezija ir romanai. Tačiau literatūros analizė neturėtų būti painiojama su literatūros teorija ar literatūros teorija, kuri yra labiau filosofinė ir siekia iki galo apibrėžti, kas tiksliai yra literatūra. Tačiau literatūros teorija turėjo įtakos analitiko požiūriui į knygą.
Literatūros analizės studijos gali turėti tiek siaurą, tiek platų; jie taip pat gali nagrinėti konkrečius literatūros kūrinio elementus. Pavyzdžiui, studijuojant Haruki Murakami romaną, pavyzdžiui, „Norvegų mediena“, galima ištirti jo stilių, temas, konteksto pristatymą ir veikėjus. Bendresnis tyrimas galėtų išnagrinėti visus Murakami kūrinius kaip visumą, lyginant „Laukinių avių persekiojimą“ su „Kafka krante“ arba visa japonų literatūra.
Literatūros analizė apie „Norvegiško medžio“ personažus parodys, kad Murakami vartojo daugiau veikėjų vardų nei įprastai, ypač pavadindamas pagrindinį veikėją, kai jis paprastai vadina jį arba ją „boku“, reiškiančiu „aš“. Tyrinėdamas personažus, analitikas gali pamatyti, kaip personažai pristatomi, ar jie pateikiami realistiškai, ar yra perdėtos karikatūros.
Kontekstas romane yra realizmo ir suvokimo klausimas. Literatūros analizė, sutelkianti dėmesį į „Norvegiško medžio“ kontekstą ar aplinką, apžvelgtų, kaip Murakami pristato septintojo dešimtmečio Japoniją ir ar jo vaizdavimas yra tikslus. Tokia analizė dažnai yra svarbi istoriniams nustatymams, siekiant nustatyti tikslumo lygį; kai jie yra pusiau biografiniai, kaip ir Murakami knyga, reikia rasti asmeninę nuomonę apie tuos laikus.
Viena knyga gali vaizduoti vieną temą. Vienas rašytojas gali kartoti tą pačią temą keliose knygose. Rašytojai taip pat gali naudoti skirtingas temas vienoje knygoje arba knygų serijoje. Studijuojant temas siekiama rasti svarbesnę žinią ar idėją, apie kurią kalbama.
Stilius ir įtaka yra du skirtingi literatūros analizės elementai. Tiriant stilių, tiriama, kaip rašytojas pateikia istoriją. Pirmuoju asmeniu ar trečiuoju asmeniu? Ar rašoma aktyviuoju ar būtuoju laiku? Tuo tarpu įtakos daro kiti raštai ar paties autoriaus biografija. „Norvegiško medžio“ kontekste įtaka svyruoja nuo Murakami meilės amerikiečių literatūrai iki jo paties vaikystės septintojo dešimtmečio patirties.