Sąvoka „literatūrinis kanonas“ reiškia literatūros klasifikaciją. Tai terminas, plačiai vartojamas norint apibūdinti literatūros kūrinių grupę, kuri yra laikoma svarbiausia tam tikrame laikotarpyje ar vietoje. Pavyzdžiui, gali būti kanonas, sudarytas iš kūrinių iš tam tikros šalies arba kūrinių, parašytų per tam tikrą metų rinkinį, arba net kūrinių, kurie visi buvo parašyti tam tikru laikotarpiu ir tam tikrame regione, rinkinys. Tokiu būdu literatūros kanonas sukuria panašių ar giminingų literatūros kūrinių rinkinį.
Žinoma, literatūros kūrinius galima klasifikuoti įvairiais būdais, tačiau atrodo, kad kanonas literatūros kūriniui taiko tam tikrą pagrįstumą ar autoritetą. Kai kūrinys įtraukiamas į kanoną ir tokiu būdu kanonizuojamas, jis įgyja oficialaus įtraukimo į plačiai tyrinėjamų ir gerbiamų literatūros kūrinių grupę. Tie, kurie nusprendžia, ar kūrinys bus kanonizuotas, yra įtakingi literatūros kritikai, mokslininkai, mokytojai ir visi, kurių nuomonė ir sprendimai dėl literatūros kūrinio taip pat yra plačiai gerbiami. Dėl šios priežasties nėra griežtų kanonizacijos sąlygų, o ar kūrinys bus kanonizuotas, lieka subjektyvus sprendimas.
Literatūros kanonai, kaip ir juos sudarantys kūriniai bei juos kuriančių žmonių sprendimai, nuolat kinta. Literatūrą veikia rašytojų ir skaitytojų išgyvenimai ir mintys. Todėl literatūra keičiasi besikeičiančios patirties ir mąstymo kontekste. Šis kontekstas yra svarbus literatūros kanonui. Dažniausiai į kanoną patenka tie kūriniai, kurie laikomi kontekstiškai reikšmingais. Tai reiškia, kad literatūros kūrinys yra susijęs su vykstančiomis minties ir meno tendencijomis ar judėjimais, istoriniais ar šiuolaikiniais įvykiais ir pan.
Dažnai literatūros kūrinio populiarumą lemia ne tik kokybė, bet ir temos atitikimas istoriniam, socialiniam ir meniniam kontekstui. Populiarus ar gerbiamas literatūros kūrinys dažniausiai susijęs su tuo, kas labiausiai domina žmones, ir šis pomėgis nusveria, ar kūrinys yra kanonizuotas, ar ne. Nors literatūros kūrinio tekstas laikui bėgant nekinta, gali keistis skaitytojų iš jo ekstrapoliuojama prasmė, taigi ir dėmesys literatūros kūriniui. Keičiantis žmonių mintims ir patirčiai, literatūros kūrinys gali pasislinkti ir nukrypti nuo susidomėjimo bei konteksto. Laikui bėgant literatūros kanonai atspindės šiuos pokyčius, o kūriniai gali būti pridedami arba atimami iš kanono.
Kad reikalai būtų dviprasmiški, populiarus literatūros kanono apibrėžimas laikui bėgant taip pat keičiasi. Šį pokytį, kaip ir besikeičiančius literatūros kanonų inkliuzus, galima priskirti subjektyvumui. Pavyzdžiui, vienas populiarus kanono apibrėžimas nurodo religinį galiojimą, o tai reiškia, kad kanonizuoti kūriniai yra oficialiai pripažįstami bažnyčios ir laikomi tinkamais religiniu požiūriu. Tačiau pagal šį apibrėžimą kanonas tebėra sprendimo pagrindas, standartas, kurio turi būti laikomasi, kad būtų galima apsvarstyti literatūros kūrinio kanonizavimą. Tokiu būdu, nepaisant tikslaus literatūros kanono apibrėžimo ar kūrinių, kuriuos jis sudaro, kanonas vis tiek reiškia „kitoniškumą“ kūriniams, kuriuos jis neįtraukia, ir autoritetą kūriniams, kuriuos jis apima.