Lobulinė karcinoma in situ reiškia nenormalių ląstelių rinkinį krūties audinyje, kuris per maždaug penkerius metus gali tapti vėžiu. Būklę sunku nustatyti ir paprastai ji nepastebima, nebent atliekama krūties audinio biopsija, siekiant patikrinti, ar nėra kitos problemos. Nors pati lobulinė karcinoma in situ nesukelia fizinių simptomų, dauguma gydytojų skatina pacientus vartoti vaistus arba atlikti operaciją, kad sumažintų vėžio išsivystymo riziką ateityje.
Moterų krūtyse yra keli šimtai skilčių – liaukų, kurios gamina pieną. Lobulinė karcinoma in situ atsiranda, kai ląstelės išilgai vidinės skilties gleivinės pradeda augti neįprastai didelės ir sparčiai daugintis. Gydytojai nežino, kas sukelia nenormalų ląstelių vystymąsi, tačiau įtariama, kad genetika vaidina svarbų vaidmenį. Liga gali pasireikšti tik vienoje krūtyje arba paveikti abiejų krūtų skiltelius. Dažniausiai serga moterys nuo 20 iki 50 metų ir tik apie 25 procentams pacientų, kuriems in situ diagnozuota skiltinė karcinoma, kada nors išsivysto piktybinis krūties vėžys.
Moterims, kurioms in situ yra lobulinė karcinoma, simptomai greičiausiai nepasireikš. Paprastai pastebimų krūtų išvaizdos ar pojūčio pokyčių nėra. Dėl to dauguma skiltelių karcinomos atvejų in situ niekada nediagnozuojami arba jie atpažįstami tik po to, kai ląstelės tampa vėžinėmis ir pradeda sukelti sveikatos problemų. Kai kurie atvejai aptinkami atsitiktinai, atlikus tyrimus, kuriais tiriami įtartini gabalėliai ar cistos krūtyje.
Kai nustatoma lobulinė karcinoma in situ, gydytojas gali išsamiai apibūdinti būklę ir paaiškinti įvairias gydymo galimybes. Paprastai neįmanoma numatyti, ar nenormalios ląstelės kada nors taps vėžinėmis, tačiau galima imtis priemonių rizikai sumažinti. Daugelis gydytojų ir pacienčių nori vengti gydyti pradinę būklę, o planuoti reguliarius krūtų tyrimus, kad pamatytų, ar nepasikeis.
Jei norima ankstyvo gydymo, įprastas pasirinkimas yra vartoti sintetinį hormoninį papildą, kuris slopina estrogenų aktyvumą krūtyse. Tokie vaistai kaip tamoksifenas ir raloksifenas blokuoja estrogeno signalus, kurie paprastai sukelia ląstelių replikaciją, taip sulėtindami arba sustabdydami nenormalių ląstelių augimą. Galiausiai, jei manoma, kad pacientei labai didelė rizika susirgti krūties vėžiu, gali būti svarstoma operacija, skirta pašalinti vieną arba abi krūtis. Dauguma lobulinės karcinomos in situ atvejų visiškai išsprendžiami taikant hormoninį ir chirurginį gydymą.