Loginė bomba yra kompiuterio programos dalis, skirta vykdyti kenkėjišką funkciją, kai įvykdomos tam tikros sąlygos. Pavyzdžiui, darbuotojas gali parašyti programą su instrukcijomis, kaip ištrinti svarbius failus, jei jis arba ji nutraukiama. Loginės bombos gali būti įtrauktos į kitaip nekenksmingą programą arba iš prigimties kenkėjišką programą, pavyzdžiui, virusą.
Skirtingai nuo virusų, loginės bombos pačios nesikartoja ir neplinta į kitas sistemas. Todėl loginės bombos gali būti nukreiptos į konkrečią auką, nekeliant jokios grėsmės kitiems. Dėl to, kad jie nesikartoja, logines bombas rašyti lengviau nei kitą kenkėjišką programinę įrangą.
Kai kurios loginės bombos yra užprogramuotos vykdyti tam tikrą funkciją tam tikrą dieną, o ne po konkretaus įvykio. Tokio tipo loginė bomba dažnai vadinama laiko bomba. Kenkėjiškos programos, pvz., virusai, kirminai ir Trojos arkliai, kartais užprogramuotos tam tikrą dieną atakuoti pagrindinį kompiuterį, todėl jos gali nepastebimai išplisti po visą kompiuterio sistemą, kol jos suaktyvėja.
Kartais loginės bombos yra užprogramuotos taip, kad įsijungtų, kai kas nors neįvyksta. Pavyzdžiui, darbuotojas gali sukurti loginę bombą failams ištrinti, kai mėnesį neprisijungė prie sistemos. Tokio pobūdžio loginės bombos yra vienos pavojingiausių, nes jų aktyvavimo sąlygos gali būti įvykdytos netyčia. Pavyzdžiui, jei programuotojas nebūtų atleistas, o netikėtai žuvo, nebūtų jokios galimybės užkirsti kelią bombai suaktyvinti.
Programa, kuri vykdo tam tikrą funkciją, kai įvykdomos iš anksto nustatytos sąlygos, paprastai laikoma logine bomba tik tuo atveju, jei funkcija yra nepageidaujama ir vartotojui nežinoma. Bandomoji programinė įranga, kuri nustoja veikti po iš anksto nustatyto laiko, paprastai nėra vadinama logine bomba, nors ji veikia taip pat. Loginės bombos dažnai tam tikru būdu sabotuoja pagrindinę sistemą, ištrindamos svarbius failus ar funkcijas arba leisdamos neteisėtai prieiti prie vartotojo sistemos.
Vienas garsus incidentas, tariamai susijęs su logine bomba, buvo 1982 m. Sibiro dujotiekio incidentas. Manoma, kad Jungtinių Valstijų centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) galėjo naudoti tokią techniką, kad sabotuotų sovietų gamtinių dujų vamzdyną. Remiantis Nacionalinio saugumo tarybos darbuotojo Thomaso C. Reedo pasakojimu, į programinę įrangą buvo įrašyta loginė bomba, kurią sovietai pavogė iš Kanados firmos. Sovietai pasinaudojo pavogta programine įranga vamzdynui valdyti, o loginė bomba esą sukėlė didžiulį sprogimą. Aukų nebuvo. Tačiau Reed pasakojimas buvo užginčytas, o sprogimas galėjo įvykti dėl kitos priežasties, pavyzdžiui, dėl netinkamos konstrukcijos.