Loginė failų sistema yra dažniausiai akademinė kompiuterinės failų sistemos koncepcija, kuria bandoma sujungti tradicines struktūrines failų sistemas su reliacinės duomenų bazės stiliaus sąsaja, kad vartotojai galėtų rasti ir apdoroti failus apibrėžiant failo ypatybes, o ne apibrėžiant kelias ir tikslus failo pavadinimas. Gauta loginių failų sistema leistų vartotojui nurodyti informaciją, žinomą apie failą, kad iš esmės pateiktų užklausą failų sistemoje, pavyzdžiui, reliacinėje duomenų bazėje, kurioje loginių failų sistema galėtų grąžinti vieną failą arba atitinkančių failų sąrašą, iš kurio galima pasirinkti. Kai kurios loginės failų sistemos problemos apima tikslias svorių ypatybes, naudojamas failams apibrėžti, intuityvius būdus susiaurinti paieškas ir metodų kūrimą naudotojų paieškos užklausoms, kurias lengva išmokti, suprasti ir naudoti. Kadangi daugiausia tiriama failų sistema, dauguma sąveikos yra pagrįstos ilgomis komandų eilutės užklausomis be grafinės vartotojo sąsajos (GUI). Nėra pramoninio lygio loginių failų sistemos, dauguma tyrimų apsiriboja keliais prototipais, todėl tikrasis vidinis techninis tokios sistemos veikimas skiriasi priklausomai nuo diegimo.
Daugeliu atvejų loginė failų sistema apibūdinama kaip jungianti hierarchinę failų sistemos naršymą, kaip dažniausiai naudojama daugelyje kompiuterių, su žiniatinklio stiliaus Būlio paieška, kartu išlaikant tam tikrą reliacinę duomenų bazę, kurioje yra įvairių failų ypatybių, kuriose galima ieškoti. Galutinis tikslas būtų leisti vartotojui naudoti standartines komandų eilutės funkcijas, tokias kaip „mkdir“ arba „cd“, netikslesniais nei tradiciškai naudojamas būdais. Tai reikštų, kad užuot naudojus „cd“ norint pakeisti į nurodytą katalogą, po komandos gali būti pateikta formulė arba užklausa, kurią failų sistema paleidžia, kad surastų pateiktus kriterijus atitinkančius katalogus. Rezultatas gali būti vienas katalogas, jei užklausa buvo pakankamai konkreti, arba tai gali būti daugelio katalogų, kuriuose galima toliau ieškoti, sąrašas.
Vienas iš iššūkių, su kuriais susiduriama diegiant loginę failų sistemą, yra ypatybių, naudojamų failams apibrėžti, kaupimas, be jų pavadinimų. Jei, pavyzdžiui, didelė nuotraukų partija buvo nukopijuota į failų sistemą, tada vienintelės vaizdų savybės būtų žinomos jų pavadinimai ir failų dydžiai. Gali būti sunku rasti vieną vaizdą tūkstančiuose, jei kiekvienas vaizdas nebūtų kažkaip pažymėtas tam tikro tipo identifikatoriumi, nors kai kurios sistemos tai kompensuoja leisdamos vartotojui priskirti ypatybę sukuriant failų katalogą, į kurį būtų galima įdėti failus.
Diegiant loginę failų sistemą vienas iš aspektų yra greitis, kurio reikia norint sukurti naujus failus. Dažniausiai tuščioje sistemoje tai gali būti gana paprasta. Didėjant failų skaičiui, didėja ir informacijos, kurią sistema turi saugoti, kad galėtų atlikti failų paieškos užklausas, kiekis. Tai reiškia, kad senstant failų sistemai gali sumažėti jos veikimas.