Kas yra lojalumo pareiga?

Sąvoka „lojalumo pareiga“ vartojama dviem skirtingomis teisinėmis prasmėmis, kurios abi atspindi pareigą veikti atsižvelgiant į kitos šalies interesus. Įstatymuose, reglamentuojančiuose korporacijų ir ne pelno organizacijų valdybų narius, žmonės privalo visuomet pirmenybę teikti organizacijos interesams, priimdami sprendimus, vadovaudamiesi lojalumo pareiga. Pagal darbo teisę kai kuriuose regionuose darbuotojai privalo būti lojalūs savo darbdaviams ir negali užsiimti veikla, kuri, kaip žinoma, yra žalinga jų darbdaviams. Pažeidimai abiem atvejais gali būti civilinio ieškinio pagrindas.

Laikoma, kad valdybos nariai turi fiduciarinę atsakomybę, nes valdo lėšas kitų asmenų vardu. Jie turi pareigą rūpintis lėšomis atsakingai ir taip, kad būtų maksimaliai padidinta lėšų grąža. Jie taip pat turi pareigą paklusti, vadovauti organizacijai taip, kad atitiktų misiją ir tikslus. Lojalumo pareiga yra reikalavimas visada pirmiausia galvoti apie organizacijos interesus.

Jei kyla interesų konfliktas, lojalumo pareiga yra pirmoje vietoje ir valdybos narys turi elgtis teisingai. Nors žmonėms leidžiama pasipelnyti iš narystės valdybose, jie negali to daryti organizacijos sąskaita. Pavyzdžiui, valdybos narys gali priimti įmonei naudingą sprendimą, didinantį pelną ir gerinantį veiklos rezultatus, ir patirti atitinkamą asmeninių investicijų vertės kilimą. Tačiau valdybos narys negalėjo kelti grėsmės įmonei priimdamas sprendimą, skirtą specialiai asmeniniam pelnui gauti.

Darbuotojai, skolingi savo darbdaviams lojalumo pareigą, negali užsiimti veikla, kuri būtų laikoma interesų konfliktu, ir negali savo veiksmais pakenkti darbdaviams. Pavyzdys būtų konsultavimasis su konkurentu ir viešai neatskleistos informacijos pateikimas, kaip ir įmonės įrangos naudojimas asmeniniams projektams, kuriais siekiama uždirbti pelno. Ne visų regionų darbo įstatymuose yra numatyta lojalumo sąlyga; kai kuriais atvejais šios rūšies pareigos gali būti įtrauktos į darbo sutartį.

Atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, be atsakomybės už civilinį ieškinį, žmonėms taip pat gali grėsti vyriausybės reguliavimo institucijos. Pavyzdžiui, korporacijos valdybos nariai gali būti nubausti bauda ir įkalinti už prekybą viešai neatskleista informacija, lojalumo pareigos pažeidimą.