Lopinaviras yra proteazės inhibitorius, vartojamas ŽIV/AIDS infekcijai gydyti. Lopinaviras dažnai vartojamas kartu su ritonaviru – vaistu, kuris padeda padidinti lopinaviro veiksmingumą. Lopinaviras padeda gydyti ŽIV ir AIDS, nes neleidžia virusui įsisavinti baltymų proteazės. Be proteazės ŽIV paprastai negali daugintis. Gydymas lopinaviru gali padėti kontroliuoti ŽIV infekciją ir užkirsti kelią pavojingų oportunistinių infekcijų atsiradimui ŽIV arba AIDS sergantiems žmonėms.
Proteazės inhibitorių lopinavirą sukūrė „Abbott Laboratories“ Ilinojaus valstijoje, JAV, o 2000 m. patvirtino Jungtinių Valstijų maisto ir vaistų administracija (FDA). Manoma, kad lopinaviras negali išgydyti ŽIV/AIDS infekcijos ir apskritai nesustabdo ŽIV/ AIDS sergančių pacientų, sergančių šia liga per lytinius santykius ar kraujo kontaktą. Tačiau tai gali pagerinti pacientų gyvenimo kokybę ir pailginti pacientų gyvenimą.
Šį vaistą gali vartoti tiek suaugusieji, tiek vaikai, kuriems diagnozuotas ŽIV/AIDS, nors manoma, kad jį nesaugu vartoti jaunesniems nei 14 dienų vaikams. Suaugusieji ir vaikai gali gauti lopinaviro dozes du kartus per dieną, neatsižvelgiant į tai, ar jie anksčiau vartojo proteazės inhibitorius. Pirmoji iš dviejų paros dozių paprastai yra apie 400 miligramų (mg), o antroji iš dviejų paros dozių paprastai yra apie 100 mg. Kai kurie pacientai gali vartoti tik vieną lopinaviro paros dozę, nors ta viena dozė paprastai yra dvigubai didesnė.
Šalutinis lopinaviro poveikis gali būti pykinimas, vėmimas, viduriavimas, galvos skausmas ir skrandžio sutrikimas. Galvos svaigimas, mieguistumas, nemiga ir nemalonus skonis burnoje taip pat gali pasireikšti kaip šalutinis lopinaviro vartojimo poveikis. Vartojant šį vaistą pacientams kartais pasikeičia kūno riebalų pasiskirstymas ir gali padidėti cholesterolio kiekis kraujyje.
Lopinaviras ir ritonaviras dažnai skiriami kartu su kitais proteazės inhibitoriais, įskaitant nevirapiną, efavirenzą, fosamprenavirą ir nelfinavirą. Lopinaviras gali sukelti vaistų sąveiką, kai jis derinamas su kai kuriais vaistais, įskaitant skalsių pagrindu pagamintus vaistus, rifampiną ir vaistažolių priedą jonažole. Lopinaviro vartojimas kartu su kai kuriais vaistais gali sukelti gyvybei pavojingų reakcijų. Pacientai paprastai raginami prieš pradedant vartoti lopinavirą savo gydytojams atskleisti visus receptinius ir nereceptinius vaistus.
Gydytojai dar nežino, kokį poveikį lopinaviras gali turėti negimusiam kūdikiui. ŽIV užsikrėtusios motinos gali perduoti virusą savo negimusiam kūdikiui, jei nėštumo metu toliau nevartoja proteazės inhibitorių. Daugelis gydytojų ragina nėščias moteris, užsikrėtusias ŽIV, ir toliau vartoti visus savo vaistus nėštumo metu, kad virusas neplistų negimusiam vaikui.