Aiškus sapnas – tai suvokimas, kad sapnuojate dar sapne.
Jį gali lydėti aktyvi sapno kontrolė arba ne. Aiškūs sapnai gali būti trumpalaikiai, nes sapno įvykiai viršija svajotojo dėmesį, arba jie gali būti tokie išsamūs, kad sapne galima visiškai suvokti bundantį gyvenimą ir jo prisiminimus.
Psichologai kartais naudoja aiškius sapnus kaip įrankį, padedantį pacientams „išardyti“ pasikartojančius košmarus. Akimirksniu suvokdamas, kad košmaras yra tik sapnas, aiškus svajotojas gali nuspręsti susidurti su pavojumi ar grėsme ir jį įveikti, įgydamas galios jausmą, kuris persimeta į bundantį gyvenimą.
Vis labiau pritariama, kad gali būti labai praktiška lavinant aiškių sapnų ir sapnų valdymo įgūdžius. Pavyzdžiui, nugalėti fobijas ir treniruotis būsimiems įvykiams, kuriuose norisi pasisekti, yra būdai, kuriais aiškūs sapnai gali būti naudingi. Nesveikų santykių nutraukimas arba galimybė pasirinkti naują karjeros kryptį yra kitos situacijos, kai galima panaudoti aiškius sapnus. Idėja ta, kad pirmiausia sapnuose sukuriant norimus scenarijus, smegenys tam tikra prasme tampa iš anksto užprogramuotos, kad pasiektų norimą rezultatą. Aiškus sapnas negarantuoja sėkmės, bet gali būti naudinga priemonė.
Mokslo bendruomenė į aiškius sapnus nežiūrėjo rimtai, kol 1981 m. mokslų daktaras Stephenas LaBerge’as nepaskelbė savo novatoriškų tyrimų. Septintojo dešimtmečio pabaigoje Stanfordo universiteto Miego laboratorijoje atliktų tyrimų metu LaBerge’as, pats sąmoningas svajotojas, sugalvojo būdas bendrauti iš šviesaus sapno su išoriniu pasauliu.
Sapno būsenoje kūno raumenys yra paralyžiuoti kaip savisaugos forma. Dėl to signalizavimas iš aiškaus sapno tampa problemiškas. Tačiau akis valdantys raumenys lieka nevaržomi. LaBerge’as iš anksto susitarė, kad signalizuotų, kad prasidėdavo aiškūs sapnai, sekdamas sapno pirštą, kai jis judindavo jį aukštyn ir žemyn, o paskui vieną kitą. Kadangi iš ankstesnių sapnų tyrimų buvo žinoma, kad mūsų fizinės akys dažnai imituoja sapnų akių judesius, buvo tikimasi, kad akies poligrafas galės užfiksuoti šiuos judesius.
Naudodamas EEG smegenų bangų aktyvumui matuoti ir akies poligrafą akių judesiams fiksuoti, LaBerge laboratorijoje bandė sapnuoti aiškius sapnus. Kai prasidėjo aiškūs sapnai, jis judino sapno pirštą aukštyn ir žemyn, tada į šoną, stebėdamas jį savo žvilgsniu, kad signalizuotų laboratorijai. Akių poligrafas aiškiai užfiksavo judesius, pažymėdamas pirmą kartą, kai kas nors iš sapno bendravo su išoriniu pasauliu.
LaBerge’ui pasisekus, jis į laboratoriją subūrė kitus aiškius sapnuotojus, kurie naudojo įvairius akių signalų metodus, kai kurie iš anksto susitarė, kad signalas iš sapno būsenos gautų maždaug kas 10 sekundžių. Sapnų subjektai signalizavo maždaug kas 13 sekundžių, tai atitinka jų pabudimo būsenos įvertinimus „10 sekundžių“ intervalais. Rezultatai buvo nedviprasmiški, o aiškūs sapnai iš parapsichologijos užkampių persikėlė į pagrindinį mokslą.
Dauguma žmonių visą naktį sapnuoja keturis ar penkis sapnus, kuriems būdingas REM (greito akių judėjimo) miegas. REM periodus skaido ramaus miego laikotarpiai. Pirmasis REM periodas gali trukti ne ilgiau kaip kelias minutes, tačiau REM periodai tęsiasi visą naktį, o vėlesnės pamainos trunka 45 minutes ar ilgiau. Vadinasi, žmonės dažniausiai sapnuoja anksti ryte.
Buvo pasiūlyta įvairių būdų, kaip paskatinti aiškius sapnus, tačiau pirmasis žingsnis yra tiesiog pradėti geriau suvokti savo sapnus. Yra keletas knygų apie aiškius sapnus, įskaitant paties LaBerge, Lucid Dreaming: A Concise Guide to Awakening in Your Dreams and Your Life.