Skysčiu užpildyti, uždegiminiai iškilimai, susidarantys ant lūpų, yra žinomi kaip lūpų pūslelės. Lūpų pūslelės, dažnai vadinamos karščiavimo pūslelėmis, atsiranda veikiant infekciniam 1 tipo herpes simplex virusui. Patekęs į organizmą, virusas neveikia individo sistemoje ir gali vėl pasireikšti bet kuriuo metu. Užkrečiamasis virusas gali būti perduodamas per artimus, tarpasmeninius kontaktus, pavyzdžiui, dalijantis stiklinėmis ar valgymo indais ir bučiuojantis. Pūslelių ant lūpų gydymas paprastai apima vietinių, o kartais ir geriamųjų vaistų vartojimą, siekiant palengvinti simptomus ir diskomfortą.
Lūpų pūslelės susidaro po specifinio herpes simplex viruso poveikio. Panašiai kaip ir sukeliantis lytinių organų pūslelinę, 1 tipo herpeso virusas sukelia lūpų pažeidimus, kurie prisipildo skysčiu, plyšta ir atsiranda nuospaudų. Patekus į aktyvią infekciją, vieta, kur infekcija pateko į asmens sistemą, yra vieta, kur atsiras pūslė. Karščiavimo pūslelės gali pakartotinai susidaryti pradinėje infekcijos vietoje arba artimiausioje vietoje.
Lūpų pūslelės gali būti diagnozuojamos matant, nes jos yra įspėjamos. Skirtingai nuo opos, kurios susidaro burnos ertmės vidinėje pusėje, karščiavimo pūslelės susidaro burnos išorėje, pavyzdžiui, ant lūpų. Paprastai dėl tokių pūslių nereikia apsilankyti pas gydytoją, jos užgyja savaime per porą savaičių. Į medikus dažniausiai nurodoma kreiptis tik tiems, kuriems dažnai pasireiškia karščiavimo pūslelės arba kurių imunitetas susilpnėjęs.
Dilgčiojimas ar diskomfortas infekcijos vietoje paprastai atsiranda likus kelioms dienoms iki pūslių susidarymo. Pačios pūslelės susidaro uždegusios, patinusios. Kai pūslelės prisipildo skaidraus skysčio, jos tampa jautresnės prisilietimui ir gali trukti kelias dienas. Plyšusios pūslelės, prieš nubrozdindamos, gali prasisunkti nepermatomu, pakitusios spalvos skysčiu. Infekcinis skystis, esantis karščiavimo pūslelėse, gali pakartotinai užsikrėsti, jei su juo elgiamasi neatsargiai, todėl asmenys, tiesiogiai dirbantys su skysčiu, turėtų neliesti akių ar kitų gležnų gleivinių, kol nenusiplaus rankų.
Lūpų pūslelės yra užkrečiama liga ir išlieka užkrečiamos tol, kol visiškai išdžiūsta ir užgyja. Asmenys turėtų vengti tarpasmeninių situacijų, kai gali būti įmanoma perduoti infekciją trečiajai šaliai, ypač mažiems vaikams ir tiems, kurių imunitetas susilpnėjęs, kurie užsikrėtę gali patirti sunkesnę formą. Tie, kuriems atsiranda sunkių pūslių, turėtų imtis aktyvių priemonių, kad būtų išvengta infekcijos plitimo į kitas kūno dalis, ypač į akis, dėl kurių gali atsirasti aklumas.
Simptomams ir diskomfortui palengvinti gali būti skiriami nereceptiniai (OTC) vietiniai vaistai. Kai kuriais atvejais gali būti skiriami receptiniai antivirusiniai vaistai, siekiant sumažinti diskomfortą tiems, kurie dažnai patiria pūslių susidarymo epizodus. Asmenys raginami atpažinti, kas sukelia jų karščiavimo pūslių pasikartojimą, ir, jei įmanoma, vengti tokių veiksnių. Tiems, kurie dažnai patiria pūslių susidarymo epizodus, gali būti paskirti vietiniai vaistai, kad sutrumpėtų infekcinių pūslelių atsiradimo trukmė.