Lygiagrečios galios yra galios, kurias turi ir federalinė vyriausybė, ir federalistinę tautą sudarančios valstijos ar provincijos. Jie egzistuoja, nes valstijos ir federalinės vyriausybės turi panašius poreikius. Abu paprastai turi užtikrinti žmonių saugumą, palaikyti jų ekonomiką ir bausti pažeidėjus.
Vienas iš dažniausiai cituojamų lygiagrečios galios pavyzdžių yra apmokestinimas. Jungtinėse Valstijose federalinė vyriausybė gali apmokestinti savo piliečius, o valstijos – savo gyventojus. Tai reiškia, kad vienas asmuo mokės ir federalinį pajamų mokestį, ir pajamų mokesčius, kuriuos nustato valstybė, kurioje asmuo gyvena. Tada valstija ir federalinės vyriausybės naudoja pinigus vyriausybės poreikiams ir paslaugoms apmokėti.
Kitos lygiagrečios galios apima galią tiesti kelius, steigti žemesnius teismus, skolintis pinigų, kurti ir vykdyti įstatymus bei užsakomuosius bankus ir korporacijas. Šios galios gali skirtis priklausomai nuo tautos. Tais atvejais, kai valstijų sukurti įstatymai prieštarauja federaliniam įstatymui, valstijos turi laikytis federalinio įstatymo. Šalys, kuriose federalinė ir valstijų vyriausybė dalijasi tuo pačiu metu, yra Indija, Kanada, Australija ir JAV.
Jungtinių Valstijų Konstitucija aiškiai nesuteikia lygiagrečių galių; o tai tik reiškia, kad jie turėtų egzistuoti. Tačiau Aleksandras Hamiltonas Federalistiniuose dokumentuose paminėjo lygiagrečias galias. Hamiltonas buvo įkūrėjas ir pirmasis JAV iždo sekretorius. Jis rašė, kad valstybėms svarbu išlaikyti savo suverenitetą, ir manė, kad lygiagrečios galios gali padėti joms tai pasiekti.
Valstybės taip pat turi rezervuotų galių, kurios yra bet kokios federalinei vyriausybei pagal konstituciją aiškiai nesuteiktos galios. Pavyzdžiui, galia kurti mokyklas, rengti rinkimus ir valdyti valstijos vyriausybę. Šios galios yra svarbios, nes neleidžia federalinei vyriausybei per daug kontroliuoti valstijas.
Federalinė vyriausybė turi deleguotus įgaliojimus. Tai federalinei vyriausybei konstitucijoje aiškiai suteiktos galios, įskaitant galimybę skelbti karą ir monetomis. Deleguoti įgaliojimai padeda šaliai išlaikyti nuoseklumą tarp valstybių ir veikti be atskirų valstybių sutikimo.
Ir atvirkščiai, atimtos galios yra tai, ko vyriausybei neleidžiama daryti. Daugelis jų yra Teisių biliete – pirmuosiuose dešimtyje Jungtinių Valstijų Konstitucijos pataisų. Pavyzdžiui, „Kongresas nepriims jokio įstatymo, gerbiančio religijos įtvirtinimą“. Šios galios apsaugo piliečius nuo vyriausybės kišimosi.