Palyginamosiose finansinėse ataskaitose pateikiama dabartinio ir ankstesnių laikotarpių finansinė informacija peržiūrai. Balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita yra dvi dažniausiai šiuo formatu rengiamos ataskaitos. Informacija pateikiama doleriais arba procentais nuo visos ataskaitose pateiktos informacijos. Įmonės dažnai naudoja šį formatą horizontaliai savo informacijos analizei atlikti. Šioje analizėje ieškoma skirtumų tarp mėnesių ir bandoma apibrėžti, kur įmonei sekasi gerai, o kur ne.
Ankstesnis finansinės informacijos laikotarpis gali būti praėjusio mėnesio arba metų. Pavyzdžiui, įmonė gali norėti palyginti 2011 m. balandžio mėn. informaciją su 2010 m. balandžio mėnesio duomenimis. Tai leidžia įmonei nustatyti, kiek stabilūs yra kiekvieno mėnesio finansiniai duomenys kiekvienais metais. Gebėjimas atrasti sezonines tendencijas iš lyginamųjų finansinių ataskaitų taip pat gali būti paprastesnis naudojant kasmetinį palyginimą su ankstesnių metų informacija. Lyginant informaciją kas mėnesį galima peržiūrėti vienerius metus.
Atlikdamos horizontaliąją analizę, naudodamos lyginamąsias finansines ataskaitas, įmonės dažnai ieško skirtumų eilutė po eilutės. Didelių dolerio skirtumų radimas gali padėti sutelkti dėmesį į įmonės biudžeto peržiūrą. Vadovai arba buhalteriai tiria kiekvieną skirtumą, kad nustatytų, kodėl įmonei tam tikroje srityje sekėsi geriau ar blogiau. Peržiūros procesas taip pat leidžia įmonėms ieškoti klaidų. Klaidų radimas prieš pateikiant finansines ataskaitas išorės suinteresuotosioms šalims taip pat būtinas siekiant užtikrinti informacijos tikslumą.
Dauguma įmonių dažnai naudoja lyginamąsias finansines ataskaitas viduje, o ne išorėje. Paskelbti galutiniai pareiškimai tradiciniu formatu, pateikiant tik dabartinio laikotarpio informaciją. Šiuo formatu ataskaitoms taikomi valdymo apskaitos principai. Tai leidžia įmonei parengti finansinius duomenis taip, kad jie geriausiai atitiktų vidinius poreikius. Tai lemia dolerio dispersijos paruošimą arba santykinę procentinę analizę.
Naudodami kompiuterizuotą programinę apskaitos sistemą, buhalteriai gali ją užprogramuoti tam tikru būdu parengti lyginamąsias finansines ataskaitas. Ataskaitos nustatymai gali apimti ataskaitoje palygintus mėnesius ir tai, ar informacijoje nurodyti skirtumai doleriais ar procentais. Kai kuriose automatinėse ataskaitose bendrovė savo lyginamose finansinėse ataskaitose gali įtraukti ir dolerio svyravimus, ir procentinius skirtumus. Taip išvengiama poreikio rengti du finansinių ataskaitų rinkinius. Apskaitos programos šias ataskaitas gali vadinti bendro dydžio finansinėmis ataskaitomis, kuriose informacija parengiama panašiai.