Lygtinio paleidimo įrodinėjimo taisyklė yra materialioji teisės norma, kuri tam tikrose situacijose neleidžia pateikti išorinių įrodymų, kad būtų pakeista ar papildyta ginčo sutarties ar susitarimo sąlygomis. Idealiu atveju viena sutartis arba susitarimas yra visiška ir galutinė sutarties tarp arba tarp sutarties šalių susitarimo išraiška. Iš tikrųjų sutartys gali būti neužbaigtos. Tam tikrais atvejais, vadinamais šios taisyklės išimtimis, įrodymai, nesusiję su sutartimi, gali būti svarstomi dėl įvairių priežasčių, įskaitant siekiant ištaisyti klaidas, išaiškinti neaiškumus ar papildyti sutarties sąlygas. Taisyklė neprieštarauja išoriniams įrodymams, kurie įrodo gynybą, pavyzdžiui, sukčiavimą ir prievartą, ar apskritai yra galiojanti sutartis, taip pat susitarimams, sudarytiems po to, kai buvo sudaryta atitinkama sutartis – tokio tipo išoriniai įrodymai gali būti laikomas.
Bendrosios sutarties taisyklės
Kai du asmenys sudaro sutartį, dokumente esantys privatūs pažadai tampa teisiškai įgyvendinami. Tai reiškia, kad viena šalis gali pareikšti ieškinį kitai dėl pažado nesilaikymo – teisiškai vadinamas sutarties pažeidimu – ir teismas skirs pinigines baudas, jeigu teismas nuspręs, kad atsakovas byloje neįvykdė sutartyje nustatytų pareigų. Spręsdamas, ar sutartis buvo pažeista ir kokia yra atitinkama žala, teismas atsižvelgia į rašytinės sutarties sąlygas.
Sutarties šalys kartais gali pakeisti ar pakeisti sutartį. Šie pakeitimai gali būti pateikiami žodinio priedo forma, o tai reiškia, kad šalys žodžiu susitars pakeisti sutartį. Tačiau pagal lygtinio paleidimo įrodinėjimo taisyklę žodinės sutartys ar žodiniai sutarties pakeitimai nėra svarstomi ir negali būti įtraukiami į įrodymus sutarties pažeidimo byloje.
Lygtinio paleidimo įrodinėjimo taisyklė egzistuoja, nes teismas mano, kad rašytinė sutartis geriausiai atspindi šalių ketinimus, kai kalbama apie jų susitarimą. Tačiau tam, kad ši taisyklė būtų taikoma, turi būti įvykdytos tam tikros sąlygos, kurias nustato teismas.
Galutinis rašymas
Kad būtų taikoma įrodymų taisyklė, rašytinė sutartis turi būti galutinė rašytinė. Tai reiškia, kad teismas turi manyti, kad abi sutarties šalys siekė, kad tai būtų galutinis jų susitarimo pavyzdys, o ne tik projektas ar sutartis, dėl kurios dar vyksta derybos. Tai gali būti galutinė, visiška integracija – tai reiškia, kad tai galutinis visiško susitarimo tarp šalių arba tarp šalių įsikūnijimas, arba tai gali būti galutinė, dalinė integracija – tai reiškia, kad tai yra galutinis viso susitarimo tarp arba tarp šalių įsikūnijimas. Vakarėliai. Jei sutartis nėra galutinė šalių susitarimo, dalinio ar visiško, išraiška, lygtinio paleidimo įrodinėjimo taisyklė netaikoma ir gali būti naudojami išoriniai įrodymai.
Visiška integracija
Tai, ar sutartis laikoma visiška ar daline integracija, turi įtakos tam, ar galima atsižvelgti į įrodymus ir kokių tipų įrodymus galima laikyti. Jei jis yra išsamus, rašytiniai ar žodiniai susitarimai, sudaryti prieš ginčo sutartį arba kartu su ja, negali būti pateikiami siekiant prieštarauti ar papildyti sutarties sąlygas. Lygtinio paleidimo įrodinėjimo taisyklė neužkerta kelio išoriniams įrodymams, kurie išspręstų neaiškumus arba ištaisytų rašymo klaidas sutartyje.
Dalinė integracija
Jei nustatoma, kad sutartis yra dalinė integracija, lygtinio paleidimo įrodinėjimo taisyklė draudžia nagrinėti išorinius įrodymus – rašytinius ar žodinius –, kurie buvo pateikti prieš sudarant sutartį, jei šie įrodymai prieštaraus sutarties sąlygai. Taisyklė taip pat draudžia svarstyti žodinius susitarimus, sudarytus kartu su sutartimi. Tačiau taisyklė nedraudžia atsižvelgti į išorinius įrodymus (žodinius ar rašytinius), kurie papildytų ar papildytų sutartį. Kaip ir visiško integravimo atveju, „Scrivner“ klaidos ir dviprasmybės gali būti ištaisytos arba paaiškintos išoriniais įrodymais.