Lyties tapatybė yra sudėtingas terminas, maždaug atitinkantis pagrindinį žmonių įsitikinimą apie tai, kokia yra jų lytis, ir apie tai, ką visuomenė turi teisę daryti, remiantis visuomenės sampratomis apie lytį. Išoriniai arba genetiniai atitikimo ženklai dažnai patvirtina pagrindinį įsitikinimą. Moteris, kuri tiki, kad yra moteris, tai liudija jos chromosomų struktūra (dvi x-chromosomos) ir tai, kad ji turi krūtis ir makštį. Vyrai turi panašų savo lytinės tapatybės įrodymą. Kartais reikalas tampa daug painesnis, nes pagrindinė lytinė tapatybė neatitinka chromosomų ar išorės, todėl kai kurie žmonės jaučiasi be lyties arba tarsi įstrigę netinkamo tipo kūne.
Vis dar kyla daug klausimų apie tai, kaip žmonės formuoja savo lytinę tapatybę. Chromosomos gali turėti įtakos kai kurioms jų dalims, o kitos jo dalys gali išsivystyti vaikams gimus ir augant. Neaišku, kodėl tapatybė taip dažnai siejama su fiziniais suaugusiųjų konkrečios lyties požymiais. Nei jauni berniukai, nei mergaitės neturi krūtų, gaktos plaukų ar labiau išsiplėtusių lytinių organų, tačiau jie gali vertinti šiuos dalykus kaip lyties dalį.
Dar aiškiau yra tai, kad kai vaikai išsiugdo savo lytinę tapatybę, tai, ką ji sudaro, greičiausiai sustiprins visuomenė nuo makrokosmoso iki mikrokosmoso. Visi visuomenės nariai gauna žinutes apie lyčių vaidmenis, ir tai gali turėti įtakos žmogaus sprendimams dėl to, kas įmanoma remiantis tradicinėmis jo lyties vertybėmis. Visada atsiranda žmonių, kurie prasilaužia nuo pelėsių ir daro tai, kas paprastai nėra priskiriama lyčiai, ir šie žmonės gali arba pakeisti savo mintis apie lytį, arba gali būti kritikuojami dėl nemoteriško ar nevyriško elgesio.
Kadangi daugelis visuomenių laikosi gana liberalaus požiūrio į besikeičiančius moterų ir vyrų vaidmenis, žmonėms, turintiems skirtingas tapatybės problemas, vis dar kyla iššūkių. Vienu didžiausių iššūkių leistinesnėse visuomenėse susiduria tie, kurie turi neprilygstamą lytinę tapatybę iš vidaus ir išorės. Arba noras gyventi be lyties arba tvirtas įsitikinimas, kad žmogus tikrai yra kitos lyties nei jo fizinis aš, gali pasirodyti labai sunku. Vakarų visuomenėse ši problema sprendžiama dažniau, o atsižvelgiant į tai, kas įmanoma, žmogui, kuris tikrai jaučiasi esąs netinkamos lyties, gali būti atliekama lyties keitimo operacija, pašalinant vienos lyties įrodymus ir sukuriant kitos lyties įrodymus.
Žengiant šį žingsnį žmogaus šeima ar visuomenė ne visada gerai sutinka. Be to, kai kuriems žmonėms gali kilti problemų dėl tam tikrų būdingų fizinių sunkumų, pvz., hormonų, kurių paprastai negamina ta lytis, vartojimas dideliais kiekiais. Šie perėjimai yra labai sudėtingi, o klinikose, kuriose atliekama operacija, dažnai reikia tam tikro konsultavimo prieš ir po jo, nes seksualinis perskirstymas yra dezorientuotas ir nuolatinis. Kai kurie, žengiantys šį žingsnį, praneša apie pasitenkinimą, nes vidinis lyties jausmas pagaliau atitinka išorinę išvaizdą.