Madonos lelija yra didelė, kvapni, balta lelija, mokslinis pavadinimas Lilium candidum, išauganti iš svogūnėlio. Gamtoje auga Azijoje ir Europoje prie Viduržemio jūros ir yra viena seniausių žinomų auginamų lelijų. Jis turi tam tikrą kultūrinę reikšmę, dažnai laikomas grynumo simboliu. Madonos lelija šiuo metu auginama visame pasaulyje, tiek sodams, tiek kaip skinta gėlė, ir yra gana lengva auginti tinkamomis sąlygomis.
Viso ūgio madonos lelija gali užaugti net iki 6 m aukščio, nors vidutinis aukštis svyruoja nuo 1.8 iki 3 pėdų (5–1 m). Žiemą būna žema lapų rozetė, bet pavasarį išnyra tvirtas storas žalias stiebas su ryškiai žaliais lapais. Lapai yra lygūs, ieties formos, išilgai stiebo ilgio poromis, po vieną lapą kiekvienoje pusėje. Iš kiekvieno stiebo išauga nuo aštuonių iki 1.5 didelių baltų žiedų, trimito formos, kurios išsiskleidžia į skirtingus užpakalinius žiedlapius, o centre yra iškilūs geltoni kuokeliai. Gėlės paprastai žydi gegužės, birželio ir liepos mėnesiais.
Pradinė Madonos lelijos vietovė yra pietvakarių Azija, ji taip pat natūralizavosi ir Viduržemio jūros regione. Augdamas gamtoje, jis linkęs klestėti žolėtose pievose ir šalia miškingų vietovių pakraščių šiltame klimate su švelniomis žiemomis. Jis auga kaip daugiametis svogūnas, miršta žiemą, o pavasarį atsinaujina. Paprastai jis gerai auga turtingoje, gerai nusausintoje dirvoje, kai gėlių galvutės yra saulėje.
Madonos lelija buvo auginama daugiau nei 3000 metų nuo Mino laikų iki Kristaus gimimo. Jo atvaizdai buvo rasti ant monetų ir dekoratyvinių daiktų, iškastų iš senovės pasaulio. Romos katalikų bažnyčia jį laiko tyrumo simboliu, o Mergelė Marija dažnai buvo rodoma jį laikanti viduramžių meno kūriniuose. Kai kurie taip pat mano, kad jis minimas Biblijoje Saliamono Giesmių giesmėje.
Tinkamomis sąlygomis madonos leliją gana lengva auginti. Svogūnėliai turėtų būti sodinami tiesiai po dirvožemio paviršiumi vasaros pabaigoje arba ankstyvą rudenį, o mulčio sluoksnis yra naudinga apsauga nuo žiemos šalčių. Geriausia vieta su dalinai saule, o karščiausią dienos dalį su netiesiogine saule arba šešėliu. Dirva turi būti drėgna, o norint paskatinti tvirtą augimą, galima tręšti kalkėmis ir lengvomis trąšomis. Madonos lelija populiari kaip skinta gėlė, ypač bažnyčių gėlių kompozicijose, o sode – puikus dekoratyvinis augalas.