Kai tam tikri asmenys dalyvauja verslo susitikime arba vykstančiame vakarėlyje, atrodo, kad jie jaučia apčiuopiamą pasitikėjimą savimi ir teigiamą energiją. Kiti gali būti instinktyviai patraukti prie tokio žmogaus dėl beveik nenusakomos savybės, žinomos kaip magnetinė asmenybė. Asmuo, palaimintas arba kai kuriais atvejais prakeiktas tokia asmenybe, gali būti ne pats fiziškai patraukliausias ar geriausiai apsirengęs kambaryje, tačiau dėl savo prigimtinės charizmos jis verčia būti šalia.
Žmogus, turintis tikrai magnetišką asmenybę, nebūtinai turi būti „vakarėlio gyvenimas“ ar „klasės klounas“, kad patrauktų dėmesį. Vietoj to, jis arba ji gali pasakyti labai mažai tuščio pokalbio ar pokalbių metu. Šis asmuo geriausiai daro tai, kad visi, su kuriais jis ar ji bendrauja, jaustųsi įgalioti arba patvirtinti. Teigiama energija ir nesavanaudiškas domėjimasis antrąja puse daro žmogų išties labai populiarų.
Tai nereiškia, kad tokiam asmeniui būtinai patogu atlikti vaidmenį arba jis visada naudosis šiuo gebėjimu. Kai kuriuos charizmatiškus žmones viešumoje gali priblokšti kiti, norintys pasimaitinti jų pozityvumu. Neįprasta matyti, kad žmogus, turintis magnetinę asmenybę, atsiriboja nuo didelių minių. Pavyzdžiui, daugelis profesionalių pramogų kūrėjų turi pasirūpinti papildomomis saugumo priemonėmis viešai pasirodant, nes jie tapo per populiarūs bendrauti su gerbėjais.
Taip pat galima sakyti, kad kai kurie politikai turi magnetines asmenybes. Pavyzdžiui, daugelis žmonių, susitikusių su buvusiu prezidentu Billu Clintonu, kalba apie jo sugebėjimą susisiekti su visais kambaryje esančiais žmonėmis. Dalis viešo asmens sėkmės priežasčių dažnai gali būti tiesiogiai siejama su tokia asmenybe. Kai žavus ar charizmatiškas žmogus pateikia prašymą ar prašo kitų imtis veiksmų, daugelis žmonių nori tuos prašymus patenkinti be jokių klausimų.
Tačiau ši charakteristika gali būti naudojama ne tik žvaigždžių tikslams. Daugelis religinio kulto lyderių, tokių kaip gerbiamas Jimas Džounsas, taip pat nusikaltėlių sumanytojai, tokie kaip Charlesas Mansonas, naudojo savo charizmą manipuliuoti kitais. Tokią asmenybę turintis žmogus dažnai jaučia pareigą ja naudotis saikingai, kad netaptų per daug savimi svarbus ar pernelyg nekontroliuojantis kitų, stokojančių savigarbos ir pasitikėjimo savimi.