Kai kurios medžiagos įmagnetinamos patekusios į magnetinį lauką; medžiagos gebėjimas įmagnetėti vadinamas magnetiniu pralaidumu. To pavyzdys yra geležies gabalo trynimas magnetu: lygintuvas bus įmagnetintas ir turės savo magnetinį lauką, o tai reiškia, kad jis turi tam tikrą magnetinio pralaidumo laipsnį.
Daugelis medžiagų, net vanduo, turi tam tikrą magnetinio pralaidumo laipsnį. Kai medžiaga patenka į magnetinį lauką, ji vienaip ar kitaip sąveikauja su lauku. Medžiagos pralaidumas apibūdina medžiagos reakciją ir lauko poveikį medžiagai. Medžiaga, turinti magnetinį pralaidumą, įmagnetins save lauko kryptimi arba priešingai. Taigi, priklausomai nuo pralaidumo, medžiaga bus pritraukta arba atstumta nuo lauko.
Pralaidumo matavimas
Mokslininkai magnetinį pralaidumą žymi graikiška raide mu (μ). Tarptautinė vienetų sistema (SI) matuoja pralaidumą henais vienam metrui (H/m) arba niutonais kvadratiniam amperui (N/A2). Oras vakuume, dar vadinamas laisva erdve, turi pastovią vertę, vadinamą magnetine konstanta. Ši vertė vaizduojama simboliu μ0 ir yra vertinama kaip 4π × 10–7 H/m, tai yra apie 1.2566 × 10–6 H/m. Skaitinė reikšmė yra tokia pati, kai matuojama N/A2.
Kita vertus, magnetinis pralaidumas nėra pastovus skaičius; veikiau kinta priklausomai nuo medžiagos padėties magnetinio lauko atžvilgiu, lauko dažnio, drėgmės, temperatūros ir kitų veiksnių. Žinojimas apie medžiagos pralaidumą taip pat gali būti naudingas įvairiose pramonės šakose, pavyzdžiui, didelio pralaidumo medžiagos yra naudojamos įvairiose srityse, įskaitant elektromagnetus, transformatorius ir induktorius.
Medžiagų pralaidumas
Medžiagos taip pat gali būti apibūdinamos atsižvelgiant į jų magnetinį pralaidumą, o medžiagos pralaidumo lygis nurodomas kaip grynas skaičius. Jei medžiaga klasifikuojama kaip paramagnetinė, jos pralaidumas matuojamas šiek tiek daugiau nei vienas ir tokios medžiagos silpnai traukia magnetus. Jei medžiaga klasifikuojama kaip diamagnetinė, pralaidumas matuojamas kaip mažesnis nei vienas ir tokia medžiaga bus atstumta magnetu.
Feromagnetinių metalų pralaidumas
Medžiaga taip pat gali būti klasifikuojama kaip feromagnetinė; feromagnetiniai metalai turi didžiausią pralaidumą iš visų medžiagų ir bus įmagnetinti veikiami magnetinio lauko. Didėjant magnetiniam laukui, kuriame veikia feromagnetinė medžiaga, magnetinis pralaidumas didės, kol pasieks didžiausią vertę, o tada sumažės. Kai kurios feromagnetinės medžiagos taps kietais arba minkštais magnetais; medžiagose, kurios tampa minkštais magnetais, pvz., elektromagnetuose naudojamose medžiagose, pašalinus magnetinį lauką, medžiaga praras magnetiškumą. Tačiau kietuosius magnetus sunku įmagnetinti, tačiau jie išliks įmagnetinti net pašalinus magnetinį lauką.