Magnetinis puslaidininkis yra tam tikros rūšies medžiaga, kuri yra ir pusiau laidi, ir feromagnetinė. Magnetinės puslaidininkinės medžiagos sukuria traukos jėgas, panašias į įprasto magneto. Dauguma feromagnetų, tokių kaip geležis, yra labai laidūs elektrai; tačiau magnetinis puslaidininkis nėra nei visiškai laidus, nei visiškai atsparus. Dėl šio unikalaus laidžių ir magnetinių savybių derinio medžiaga yra naudinga naujesniuose kompiuteriuose.
Magnetinių puslaidininkių tyrimai buvo pradėti aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose. Per šį laikotarpį mokslininkai pastebėjo keletą nežinomų metalų ir puslaidininkių elektrinių savybių. Magnetinio puslaidininkio reiškinio stebėjimai paskatino „spintronikos“ teoriją. Ši nauja kompiuterių mokslo sritis leidžia valdyti elektrono krūvį ir sukimosi kryptį. Nors tradicinis puslaidininkis, pavyzdžiui, tranzistorius, gali valdyti tik elektros krūvius, magnetinis puslaidininkis leidžia tiksliau valdyti elektrono būseną.
Kompiuteriai paprastai naudoja puslaidininkius ir elektromagnetus atskiroms funkcijoms atlikti. Apdorojimui ir skaičiavimams naudojamos pusiau laidžios medžiagos, tokios kaip silicio lustai. Elektromagnetinės medžiagos dažnai naudojamos duomenims saugoti, pavyzdžiui, standžiojo disko diskuose. Tačiau duomenys iš puslaidininkinio procesoriaus į magnetinę saugyklą neperkeliami akimirksniu. Šis daug laiko reikalaujantis duomenų perdavimas dažniausiai pastebimas, kai kompiuteris „paleidžiamas“ ir įkeliama operacinė sistema.
Naudojant spintroniką, magnetinis puslaidininkis panaikintų šį buferį ir žymiai padidintų kompiuterių greitį. Šio tipo medžiaga sujungia magnetinio saugojimo ir pusiau laidžio apdorojimo funkcijas ir leidžia manipuliuoti informacija ir ją saugoti tame pačiame luste. Magnetinį puslaidininkinį kompiuterį galima paleisti akimirksniu, nes nereikia įkelti duomenų iš atskiro saugojimo įrenginio.
Temperatūra yra vienas iš pagrindinių iššūkių kuriant magnetinius puslaidininkinius įtaisus. Medžiagos paprastai pasižymi ir magnetiniu, ir pusiau laidiu elgesiu esant labai žemai temperatūrai; tai yra didelė problema, nes kompiuteriai turi veikti kambario temperatūroje, kad būtų praktiški. Daugelis mokslininkų eksperimentuoja su skirtingų medžiagų deriniu, kad sukurtų medžiagą, kuri būtų feromagnetinė ir pusiau laidži esant nominalioms temperatūroms.
Šioms medžiagoms galima pritaikyti ne tik kompiuterinius įrenginius. Magnetiniai puslaidininkiai gali būti naudingi kuriant labai tikslius jutiklius. Nauji jutikliai gali aptikti ir saugoti svarbią informaciją viename įrenginyje. Šios technologijos plėtra taip pat gali būti naudojama galingiems ir tiksliems lazeriams, kurie gali būti naudingi medicinos srityje.