Maisto aspiracija yra medicininė pagalba, kai maistas patenka į organizmo kvėpavimo takus arba plaučius. Nepageidaujama organizmo reakcija į maisto aspiraciją yra užspringimas, kai gerklės susitraukimai bando išstumti įsiurbtą maistą iš kvėpavimo takų. Skysčio aspiracija labai panaši į maisto aspiraciją, tačiau skiriasi tuo, kad skirtingai nuo maisto, skystis patenka į kvėpavimo sistemą. Nors daugelį maisto aspiracijos atvejų natūraliai išsprendžia organizmo apsauga ir jie nėra mirtini, įsiurbtas maistas ar lėtinis įkvėpimas gali sukelti sekinančių kvėpavimo takų ligą arba pakenkti organizmui dėl deguonies trūkumo ar infekcijos.
Kūne viršutiniai kvėpavimo takai, susidedantys iš sinusų ertmių, ryklės ir gerklų, yra arti viršutinio virškinamojo trakto, kurį sudaro burna, liežuvis ir gerklė. Šie du traktai turi vieną vamzdelį, vadinamą stemple. Stemplė veda į du organus: skrandį ir plaučius. Mažas raumeningas atvartas, vadinamas antgerkliu, kontroliuoja oro ar maisto kryptį ir nukreipia turinį į tinkamą organą.
Maisto aspiracija gali atsirasti dėl daugelio priežasčių. Antgerklis gali tinkamai neveikti, todėl maisto turinys gali išsilieti į stemplę ir plaučius. Užspringti gali, kai žmogus vienu metu kalba ir valgo, todėl liežuvis netyčia į kvėpavimo takus stumia maistą, o ne orą. Kitos priežastys gali būti gerklės ar kitų organų vėžys, raumenų nekontroliavimas, traumos, sąmonės netekimas, raminamųjų vaistų vartojimas ar daugybė kitų.
Organizmas stipriai reaguoja į įsiurbtą maistą, savarankiškai sukelia gerklės traukulius, kosulio priepuolius, seilėjimą ir vėmimą. Raumenų susitraukimai gali išstumti mažas maisto dalis iš viršutinių kvėpavimo takų, tačiau maistas, patenkantis į plaučius, yra neatidėliotina medicininė pagalba. Infekcija gali pasirodyti ne iš karto. Įprasti užsikrėtimo nuo įsiurbto maisto simptomai yra švokštimas, nemalonus kvapas arba pakitusi skreplių spalva, krūtinės skausmas, karščiavimas ir cianozė – melsva odos spalva dėl deguonies trūkumo. Sunkus plaučių uždegimas gali išsivystyti į aspiracinę pneumoniją arba plaučių abscesą, dėl kurio reikia hospitalizuoti ir skirti antibiotikų režimą.
Kad išvengtumėte maisto aspiracijos, žmogus turėtų valgyti mažais kąsniais ir valgyti lėtai. Jei įmanoma, reikėtų vengti raminamųjų, raumenis atpalaiduojančių ir kitų vaistų, nes šie vaistai lėtina stemplės raumenų susitraukimus. Hospitalizuoti pacientai, kuriems maisto siekimas yra bendras rūpestis, turėtų kiek įmanoma daugiau sėdėti.