Maisto vartotojų kainų indeksas (VKI) seka maisto produktų infliaciją konkrečioje šalyje. Vyriausybės naudoja mėnesinius, metinius ir kelių metų duomenis iš šio indekso, kad priimtų sprendimus dėl politikos, išmokų pagal vyriausybės programas ir kitus susijusius klausimus. Jis išreiškia kainų pokyčius tam tikroms maisto produktų grupėms, be bendrų maisto produktų sumų, procentais. Kartu su energija jis yra vienas kintamiausių VKI. Maisto produktų VKI atnaujinamas kas mėnesį.
Įprastą maisto produktų VKI sudaro duomenys apie maistą namuose ir maistą ne namuose. Pirmoji apima maistą, kuris perkamas iš tokių vietų kaip bakalėjos parduotuvės, skirtas ruošti namuose. Maistas ne namuose matuoja infliaciją, susijusią su restorano maistu.
Maisto vartotojų kainų indeksas pateikia informaciją apie kelias prekių grupes šiose dviejose kategorijose. Kai kurios bendros kategorijos yra mėsa, paukštiena, daržovės ir vaisiai. Į indeksą taip pat įtraukiami perdirbti maisto produktai, tokie kaip gėrimai, saldumynai ir grūdai.
Kaip ir visas vartotojų kainų indeksas, maisto produktų VKI yra informacijos, surinktos iš tūkstančių įmonių, rinkinys. Šie duomenys turi atspindėti daugumos šalies gyventojų pirkimo įpročius. Paprastai į skaičiavimus įtraukiamas pardavimo mokestis.
Į pagrindinį VKI neįtraukiamos galimai greitai besikeičiančios maisto ir energijos rinkos. Taip yra visų pirma todėl, kad vyriausybių naudojami kainų poveikio skaičiavimo metodai yra gana lėti. Pokyčiai šiose rinkose pradės veikti kitus sektorius, kol jie nebus visiškai apibrėžti, todėl paprasčiausiai išskirti šiuos elementus bus lengviau.
Paprastai maisto produktų VKI nurodomas kartu su kitais bendraisiais ir specifiniais indeksais. Įprasta ataskaita bus pateikta kaip atskiras dokumentas ir kartu su kitais indeksais. Pavyzdžiui, visas vartotojų kainų indeksas pažymės, kad tam tikri dramatiški pokyčiai atsirado dėl maisto vartotojų kainų indekso pokyčių.
Vienas iš pagrindinių maisto produktų VKI tikslų yra nustatyti, ar vyriausybės įsikišimas yra būtinas norint suvaldyti infliaciją. Šio konkretaus indekso stebėjimas gali būti vienas iš pagrindinių veiksnių siekiant užkirsti kelią ekonominei depresijai. Kai manoma, kad kainos yra per didelės, vyriausybė dažnai kuria arba keičia politiką, kad išlaikytų tinkamo lygio išlaidas maistui.
Kitas maisto vartotojų kainų indekso tikslas – nustatyti atitinkamas paskirstymo sumas kai kurioms vyriausybės programoms. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose jis naudojamas apskaičiuojant socialinio draudimo išmokas. Tai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios keičiasi išmokėjimo lygiai tokiose programose.