Terminas makromolekulė vartojamas dviprasmiškai reiškia molekulę, sudarytą iš bet kokio „didelio atomų skaičiaus“, tačiau vis dažniau suprantama, kad tai reiškia tik tas molekules, kurias sudaro ne mažiau kaip 100 atomų. Makromolekulės taip pat gali būti mažiau konkrečiai vadinamos polimerais.
Didžioji dalis makromolekulių randama biologijoje ir biochemijoje ilgų baltymų grandinių ir nukleorūgščių, tokių kaip DNR, pavidalu. Ši molekulių klasė kartais vadinama biomakromolekulėmis arba biopolimerais.
Retai galima pamatyti metalą ar kristalą, vadinamą makromolekule, net tais atvejais, kai randama daugiau nei šimtas atomų. Dažniau šis terminas taikomas plastikams, kur yra daugybė tokio tipo pavyzdžių.
Makromolekulės nėra tiesiog savavališkas skirtumas, nes jos turi daug fizinių savybių, kurios jas išskiria nuo įprastų molekulių. Viena ypač įdomi savybė yra jų nesugebėjimas ištirpti tirpale be pašalinės pagalbos (pavyzdžiui, jonų ar druskų pavidalu). Kitas dalykas yra jų polinkis lengvai lūžti, dėl kurio dažnai daromos klaidingos prielaidos, pavyzdžiui, šeštajame dešimtmetyje teigiama, kad DNR niekada negali būti ilgesnė nei 1950 bazinių porų. Nors dabar žinome, kad tai siaubingai neteisinga (DNR grandinės gali būti dešimtys milijonų bazinių porų), tuo metu mokslininkai kaskart traukdavo DNR grandines, kai jas patraukdavo po mikroskopu.
Sudedamosios makromolekulės dalys yra žinomos kaip monomerai. Beveik visos makromolekulės yra sukurtos iš labai mažo, tik apie penkiasdešimties monomerų, rinkinio. Tačiau šis mažas rinkinys, susietas skirtingomis konfigūracijomis, sukuria labai didelę makromolekulių įvairovę.
Daugelį organizmų skirtumų galima atsekti dėl skirtingų organizmo makromolekulių konfigūracijų. Viename organizme gali būti net didelių skirtumų tarp įvairių makromolekulių.
Vartojant „makromolekulė“ taip pat gali reikšti kelių makromolekulių agregatus, kurie iš esmės gamina super-makromolekules. Šias makromolekules kartu laiko ne cheminis ryšys, o tarpmolekulinės jėgos. Tinkamai šiuos derinius būtų galima vadinti makromolekulių kompleksais, o sudedamąsias dalis – subvienetais.