Makulopatija yra bet kokia geltonosios dėmės, tinklainės centro, atsakingos už tikslų regėjimą, liga. Tinklainė yra šviesai jautrus audinys, dengiantis vidinį akies paviršių, o geltonoji dėmė yra geltona, ovalo formos, maždaug penkių milimetrų skersmens sritis. Nors kitų tinklainės sričių pažeidimas gali sukelti periferinio regėjimo praradimą, kuris kurį laiką gali likti nepastebėtas, makulopatija sukelia centrinio regėjimo sutrikimą, kurį pacientas paprastai pastebi iš karto.
Viena iš labiausiai paplitusių geltonosios dėmės ligų yra geltonosios dėmės degeneracija, kai laikui bėgant regėjimas blogėja. Geltonosios dėmės degeneracija dažniausiai yra susijusi su amžiumi, sutrumpintai AMD arba ARMD. Geltonosios dėmės degeneracija prasideda, kai ant geltonosios dėmės susidaro mažos geltonos arba baltos nuosėdos, vadinamos drusenais. Dauguma vyresnių nei 40 metų žmonių turi nedidelį druzimą, kuris nedaro įtakos jų regėjimui – situacija vadinama su amžiumi susijusia makulopatija. Didesnė tikimybė, kad su amžiumi susijusi makulopatija išsivystys į pažengusią geltonosios dėmės degeneraciją, jei drūzai yra dideli ir minkšti, o ne maži ir kieti.
Dėl geltonosios dėmės degeneracijos susidaro geltonosios dėmės skylės, dėl kurių centrinėje regėjimo dalyje atsiranda aklųjų dėmių. Geltonosios dėmės skylės taip pat gali atsirasti dėl traumos, nors jų dažnis yra mažas. Jei dėl stipraus smūgio pažeidžiamos kraujagyslės, vedančios į geltonąją dėmę, taip pat gali sutrikti regėjimas. Malattia leventinese, dar vadinama Doyne korine tinklainės distrofija, yra paveldimos geltonosios dėmės degeneracijos tipas, kai drūzos pradeda formuotis ankstyvame pilnametystėje. Drusenas ilgainiui suformuoja korio raštą ant geltonosios dėmės ir, kaip ir AMD, Malattia Leventinese sukelia negrįžtamą regėjimo praradimą.
Geltonosios dėmės pūlinys yra dar viena gana dažna šio sutrikimo forma, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Geltonosios dėmės spuogai atsiranda dėl pakitusio stiklakūnio skysčio, akies obuolio viduje esančios skaidrios želė, arba kaip diabeto simptomas. Skirtingai nuo geltonosios dėmės degeneracijos, geltonosios dėmės pūlinys paprastai yra visiškai išgydomas, nebent jis yra labai pažengęs.
Geltonosios dėmės pleiskanojimui būdingas ląstelių susiliejimas prie geltonosios dėmės, kurios vėliau atsitraukia ir sukelia daug geltonosios dėmės simptomų. Ląstelių sluoksnis gali susiaurėti ir dėl to dėmė susiraukšlėti arba susiraukšlėti, arba gali atsirasti geltonosios dėmės edema ar patinimas. Geltonosios dėmės edema yra skysčių ir baltymų kaupimasis ant geltonosios dėmės arba po ja, dėl kurio gali užtemti centrinis regėjimas. Kitas galimas simptomas – celofaninė makulopatija, kai virš tinklainės susidaro plona blizganti plėvelė, kuri užgožia paciento regėjimą.