Maliarijos epidemiologija – tai visuma prisidedančių veiksnių, kurie, vertinant kaip visumą, apibrėžia šios mirtinos ligos buvimą. Maliarinės infekcijos gydymas priklauso nuo jos tipo ir sunkumo, taip pat nuo bendros asmens sveikatos. Maliarijos epidemiologija yra tokia, kad komplikacijos gali būti sutrikęs kvėpavimas, smegenų patinimas ir plačiai paplitęs organų nepakankamumas.
Maliarija iš esmės yra parazitinė liga, kuri dažniausiai perduodama įkandus užkrėstam uodui. Atogrąžų ir subtropikų regionuose dėl visur paplitusios maliarijos reikia imtis aktyvių priemonių, siekiant pažaboti uodų užkrėtimą ir užkirsti kelią infekcijos plitimui. Uodų vaidmuo maliarijos gyvavimo cikle yra labai svarbus maliarijos epidemiologijai.
Kai uodas įkanda žmogui, sergančiam aktyvia maliarine infekcija, uodas tampa nešiotojas, pernešantis parazitų pripildyto kraujo pėdsakus kitam įkandamam žmogui. Kai užterštas kraujas patenka į kraujotaką, jis gali nustoti ramybėje arba likti aktyvus ir nusėsti raudonuosiuose kraujo kūneliuose. Jei parazitas neveikia, užsikrėtęs asmuo gali išlikti besimptomis daugelį metų, o tai reiškia, kad jis ar ji neturi jokių pastebimų požymių ar simptomų.
Dėl maliarijos epidemiologijos vienintelis būdas nustatyti infekciją yra kraujo tyrimas. Kraujo paėmimo rezultatai ne tik patvirtins ar pašalins maliarijos buvimą, bet ir nustatys infekcijos tipą bei mastą. Atlikto kraujo tyrimo tipas lems, kiek laiko užtruks tyrimo rezultatams gauti, o tai gali trukti nuo mažiau nei valandos iki kelių dienų.
Ryškiausi su maliarijos epidemiologija susiję simptomai yra didelis karščiavimas, gausus prakaitavimas ir viduriavimas. Asmenys taip pat paprastai turi į gripą panašių požymių, įskaitant nuolatinį galvos skausmą, šaltkrėtį ir negalavimą. Sunkios maliarinės infekcijos atveju dažnai reikia imtis atsargumo priemonių, kad būtų išvengta komplikacijų, tokių kaip dehidratacija.
Manoma, kad asmenims, kurių imunitetas susilpnėjęs, mažiems vaikams ir nėščioms moterims kyla didžiausia rizika susirgti maliarine infekcija. Tiems, kurie daug keliauja, ypač į vietoves, kuriose yra maliarijos karštosios vietos, dažnai nurodoma imtis aktyvių priemonių, kad būtų sumažinta rizika užsikrėsti ir užsikrėsti. Kadangi maliarija gali būti perduodama įgimtai, nėščios moterys, keliaujančios į zonas, kuriose yra žinoma infekcija, raginamos būti ypač atsargios ir vartoti profilaktinius vaistus, kaip nurodyta.
Maliarinės infekcijos gydymas visiškai priklauso nuo ligos tipo ir sunkumo. Dažniausias gydymas apima vaistų nuo maliarijos, tokių kaip chinino sulfatas ir chlorokvinas, skyrimą. Norint nustatyti tinkamą gydymo kursą, būtina atlikti kraujo tyrimą, nes kai kurie parazitai yra atsparūs tradiciniams vaistams nuo maliarijos.