Malti raudonėliai gaminami išdžiovinus raudonėlio žolės lapus ir sumalant juos į miltelius. Raudonėlis naudojamas įvairiems kulinariniams tikslams, o maltos veislės yra ypač populiarios kaip sausas įtrynimo ingredientas ruošiamai kepti mėsai. Malto raudonėlio galima nusipirkti butelių, tačiau jam gaminti ir laikyti reikia talpyklos laikymui ir žolelių malūnėlio.
Raudonėlis paprastai auginamas šiltame klimate ir taip pat gali būti vadinamas laukiniu mairūnu. Lapai, kurie dažnai naudojami gaminant maistą, paprastai yra nuo pusės colio (1.3 cm) iki šiek tiek daugiau nei 1.5 colio (apie 4 cm). Lapai nuskinami ir džiovinami, sujungiami ir pakabinami aukštyn kojomis šiltoje vietoje arba patalpoje, kurioje yra oro srautas. Lapams visiškai išdžiūti gali prireikti savaitės ar ilgiau, o po to juos galima sumalti į miltelius.
Virėjai, ruošiantys patiekalą, kuriame reikia tokio raudonėlio, neturėtų painioti malto raudonėlio su džiovintu raudonėliu. Džiovintas raudonėlis paprastai reiškia raudonėlio lapus, kurie buvo susmulkinti arba palikti palyginti nepažeisti, bet nesumalti į miltelius. Maltas raudonėlis dažnai naudojamas vienas arba kaip kitų žolelių ar prieskonių mišinio dalis, kaip sausai įtrinti mėsą, kuri ruošiama kepti ant grotelių arba ant grotelių. Sausas trynimas reiškia, kad ant mėsos pabarstykite malto raudonėlio arba mišinio ir įtrinkite jį į mėsą prieš kepant.
Maltam raudonėliui gaminti reikia žolelių malūno ir vienos ar kelių hermetiškų indų. Žolelių malūnėlis leidžia vartotojui sumalti džiovintus raudonėlio lapus iki pageidaujamos konsistencijos, kuri gali būti gana stambi arba labai smulki. Indai, naudojami sumaltam raudonėliui laikyti, turi būti visiškai sandarūs, kad būtų išvengta užteršimo ir išsaugotų žolės skonį. Talpyklą reikia laikyti sausoje ir vėsioje vietoje, kad maltas raudonėlis kuo ilgiau išliktų šviežias ir skanus, o tai gali trukti metus ar ilgiau.