Mandragora yra Nightshade šeimos augalas, pirmiausia naudojamas dėl anestezinių ir tariamai magiškų savybių. Jis yra glaudžiai susijęs su mirtinomis nakvišėmis arba belladonna ir gali sukelti kliedesį bei haliucinacijas, jei nurijama pakankamais kiekiais. Teigiama, kad mandragora taip pat veikia kaip vaisingumo pagalba moterims. Yra keturios rūšys, kurios visos priklauso Mandragora genčiai ir turi palyginti panašias savybes.
Nuo seniausių laikų iki viduramžių įprastas medicinos ir magiškų burtų ingredientas, mandragoras ir šiandien naudojamas mažesniu mastu. Jo naudojimas kaip narkotikas buvo užfiksuotas dar 200 m. pr. Kr., kai apgulti kartaginiečiai davė įsiveržusiems romėnų kariams vyno su mandragoromis, kad nužudytų juos apsvaigusius. Tai taip pat senovinis anestetikas, naudojamas pacientams nutirpinti ar nuraminti prieš įvairias operacijas. Šiame kontekste jis paprastai buvo įkvėptas.
Mandragora nuo seno turėjo mistiškų konotacijų – ir dėl narkotinio poveikio, ir dėl savo šaknies išvaizdos, kuri, kaip teigiama, primena žmogų. Pasak tautosakos, humanoidinė šaknis rėkia, kai yra ištraukta iš žemės, o ją išgirdęs žmogus apkurs, išprotės arba, kraštutiniuose legendos variantuose, nukris. Todėl buvo išrastos sudėtingos šaknų nuėmimo technologijos; vienas iš geriausiai žinomų yra ausų užpildymas vašku ir šuns apgaudinėjimas ištraukti šaknį, laikantis atstumo, kad šuo mirs, o ne kombainas. Kita makabriška legenda, susijusi su mandragora, teigia, kad augalas auga ten, kur buvo pakartas žmogus.
Kai kurie mano, kad mandragora naudojama kaip vaisingumo priemonė, minima Biblijos Pradžios knygoje. 30 skyriuje Rachael, kuriai nepavyko pastoti, leidžia savo seseriai ir žmonai praleisti naktį su savo vyru Jokūbu mainais už šaknis, rastas Jokūbo nuosavybėje. Netrukus po to Rachael pastoja. Kai kurie Biblijos tyrinėtojai teigia, kad šis augalas nėra mandragora, bet šis žodis yra įprastas hebrajų kalbos originalo vertimas į anglų kalbą. Bet kokiu atveju, tradiciškai manoma, kad tai padidina moters vaisingumą, ypač Rytuose.