Manipuliavimo motorika – tai kontroliuojamas rankų ir kojų naudojimas sudėtingoms užduotims atlikti. Šio tipo motorinė koordinacija vystosi laikui bėgant vaikui sąveikaujant su supančia aplinka. Kai kurios sąlygos gali apriboti manipuliacinių motorinių įgūdžių vystymąsi, o kitos gali sukelti tokių įgūdžių susilpnėjimą, pažeisdamos nervų sistemą. Mokykloje mokytojai ir kiti priežiūros paslaugų teikėjai naudoja įvairius metodus, skatinančius motorinių įgūdžių ugdymą.
Kai kūdikiai iš pradžių gimsta, jiems trūksta rankų ir akių koordinacijos, jiems sunku sugriebti ir manipuliuoti daiktais. Sąveikaujant su skirtingų formų, dydžių ir tekstūrų objektais, jie turėtų lavinti manipuliacinius motorinius įgūdžius. Tai leidžia jiems suvokti, perkelti ir keisti objektus, taip pat koordinuoti rankų judesius su regėjimo dirgiklių kryptimi. Pavyzdžiui, norint atlikti tokią užduotį kaip įjungti šviesą, reikia turėti galimybę perkelti nedidelį jungiklį ir teisingai suvokti jungiklį vizualiai jį identifikuojant.
Tokios užduotys kaip sportas, rašymas ir pomėgiai, pavyzdžiui, modelių kūrimas, reikalauja manipuliavimo motorinių įgūdžių. Žmonėms reikia didelio komforto su fiziniais objektais ir jie turi turėti galimybę demonstruoti kontroliuojamus judesius. Gali prireikti praktikos ir kantrybės, kad būtų sukurtas tam tikrų užduočių tobulumo lygis. Be galimybės kruopščiai moduliuoti padėtį ir spaudimą sudėtingi judesiai būtų sudėtingi. Pavyzdžiui, vaikas gali sutraiškyti daiktą lėlių namelyje, užuot jį atsargiai padėjęs, arba jam gali būti sunku perduoti kamuolį partneriui.
Daugybė žaidimų gali padėti vaikams lavinti manipuliacinius motorinius įgūdžius. Daugelis iš jų apima darbą su objektais, kad būtų galima atlikti tokias veiklas kaip formų perdavimas per skylutes, barškantys žaislai ir pan. Kai vaikai vystosi ir užsiima sudėtingesnėmis užduotimis, jie gali tobulinti savo motorinius įgūdžius. Pavyzdžiui, mokantis rašyti atsiranda galimybių stiprinti rankų raumenų valdymą. Taip pat sportuojant galima lavinti rankų ir akių koordinaciją bei raumenų įgūdžius.
Patyrę tam tikrus sužalojimus suaugusieji gali turėti problemų dėl manipuliuojančių motorinių įgūdžių. Tai gali pažeisti nervus, kurie siunčia signalus, arba gali pažeisti smegenų dalis, susijusias su variklio koordinavimu. Visų pirma, degeneracinės neurologinės ligos gali sukelti nuolatinę problemą, kuri laikui bėgant blogėja. Pavyzdžiui, pacientams, sergantiems Parkinsono liga, iš pradžių gali atsirasti drebulys ir susilpnėti rankų judesių kontrolė. Dėl to sunku atlikti savitarnos veiklą, pavyzdžiui, tvarkytis ir maudytis, jau nekalbant apie pomėgius ir darbą, kuriam reikalinga puiki rankų raumenų koordinacija.