Marmeladas yra vaisių konservų rūšis, kurią sudaro citrusinių vaisių žievelės. Dauguma žmonių marmeladą asocijuojasi su citrusiniais vaisiais, nors jį galima gaminti ir su kitais vaisiais, pavyzdžiui, braškėmis. Šis konservas yra saldus iš vaisių ir pridėto cukraus, o pridedamose žievelėse jaučiamas aitrumas. Jis populiarus kaip duonos užtepėlė ir kaip įvairių maisto produktų, nuo desertų iki kepsnių, ingredientas. Daugelyje turgų, ypač Jungtinėje Karalystėje, parduodamas marmeladas, jį galima pasigaminti ir namuose.
Šio draustinio ištakos yra gana senos. Pavyzdžiui, graikai ir romėnai suprato, kad vaisius, kuriuose yra daug pektino, galima virti su medumi, kad susidarytų drebučių pavidalo konservas, ir ilgą laiką laikyti sandariuose induose. Šie konservai tiesiogine prasme išsaugojo vaisius naudoti ateityje. Manoma, kad šiuolaikinis žodis “marmeladas” yra kilęs iš portugalų marmelados, žodžio, reiškiančio svarainių uogienę. Kada marmeladas perėjo nuo svarainių prie citrusinių vaisių, nežinoma, bet XVII amžiuje britai gamino citrusinių vaisių marmeladus, ypač su Sevilijos apelsinais iš Ispanijos.
Tikro marmelado sudedamosios dalys yra tiesiog vaisiai, apelsino žievelė, cukrus ir vanduo. Kai kuriais atvejais, siekiant paskatinti marmeladą sustingti, bus dedama pektino, kai vaisiuose natūraliai jo nėra daug. Prieš dedant vaisius ir cukrų, žievelės pirmiausia išvirinamos, kad suminkštėtų, o po to konservas supilamas į sterilizuotus stiklainius, panardinamas į verdančio vandens vonią ir prieš naudojimą paliekamas kelias dienas pailsėti. Jis gali išsilaikyti iki 18 mėnesių vėsioje ir sausoje aplinkoje, nors dauguma žmonių nori sunaudoti marmeladą per metus.
Paprastai marmeladas yra skaidrios spalvos, o žievės gabalėlių tekstūra yra stambi. Tai beveik kaip želė, nors ir šiek tiek tirštesnės skleidžiasi tekstūros. Be patiekimo ant skrebučio ir paplotėlių, marmeladą galima sluoksniuoti į pyragus ir įmaišyti į kitus patiekalus. Kai kuriuose pasaulio regionuose jis taip pat naudojamas marinatuose ir padažuose.
Apelsinų marmeladas išlieka esminiu marmeladu, nors visiškai priimtina naudoti ir citrinas bei kitus citrusinius vaisius. Vieni mieliau naudoja cukruotas apelsinų žieveles, nes ji saldesnė, o kiti į marmeladą deda imbiero, cinamono, gvazdikėlių ar kitų prieskonių. Griežtai tariant, šie konservai nebelaikomi marmeladu dėl pridėtų arba pakeistų ingredientų.