Jungtinių Valstijų bankų įstaigos naudoja devynių skaitmenų numerius, vadinamus maršruto tranzito numeriais. Šie numeriai naudojami identifikuojant banko įstaigas popieriniuose čekiuose ir atliekant elektronines operacijas. Pavyzdžiui, jie dažnai naudojami inicijuojant ir apdorojant sąskaitų apmokėjimą internetu bei automatinius pinigų pervedimus. Jie taip pat naudojami tiesioginiams indėliams ir automatiniams išėmimams.
Norėdami sužinoti savo maršruto tranzito numerį, asmuo gali peržiūrėti savo popierinį čekį. Paprastai jis nurodomas čekio apačioje, einamosios sąskaitos numerio kairėje. Asmuo taip pat gali susisiekti su savo banku ir paprašyti jo maršruto tranzito numerio, jei jis neturi popierinio čekio, bet jam reikia operacijos numerio.
Amerikos bankininkų asociacija pradėjo naudoti maršruto tranzito numerį XX a. pradžioje. Ši organizacija ir šiandien yra atsakinga už šių numerių išdavimą. Apskaičiuota, kad Jungtinėse Valstijose naudojama daugiau nei 1900 25,000 maršrutų tranzito numerių. Įdomu tai, kad dideli bankai gali turėti daugiau nei vieną maršruto tranzito numerį. Pavyzdžiui, bankų įstaiga gali turėti skirtingus banko sąskaitų ir filialų maršruto tranzito numerius skirtinguose šalies regionuose.
Vartotojo požiūriu maršruto tranzito numeris yra beveik toks pat svarbus kaip jo einamosios sąskaitos numeris. Be jo čekis ir elektroninės operacijos nebus apdorojamos. Kai asmuo nori mokėti čekiu internetu arba telefonu, jis turi pateikti šį maršruto tranzito numerį. Jam taip pat prireiks, kai jis norės įnešti tiesioginį indėlį į savo sąskaitą arba leisti prekybininkui atsiimti automatinį mokėjimą iš savo sąskaitos. Sąskaitos savininkas turi pateikti šį numerį, kai nori užsisakyti ir naujus savo sąskaitos čekius.
Bankai, vykdydami savo klientų operacijas, naudoja maršruto tranzito numerius. Pavyzdžiui, kai apmokėjimui naudojamas čekis, mokėjimo gavėjas įneša čekį į savo banko sąskaitą. Tada gavėjo bankas pateikia čekį ir mokėjimo prašymą bankui tarpininkui. Bankas tarpininkas naudoja tranzito maršruto numerį ant čekio, kad nustatytų mokėjimo banko įstaigą.
Nustačius atitinkamą banko įstaigą, bankas tarpininkas pateikia čekį mokančiam bankui ir prašo apmokėti. Kai mokantis bankas sutinka apmokėti čekį, bankas tarpininkas nurašo mokėjimą ir kredituoja gaunantįjį banką. Galiausiai iš mokėtojo banko sąskaitos nurašoma čekio suma.