Materializmas vartojimo požiūriu yra susijęs su stipriu noru kaupti nuosavybę kaip turto formą. Žmonės, kurie laikomi materialistais, linkę teikti didesnę reikšmę šiam turto įgijimui ir su juo susijusiam statusui, o ne kitiems dalykams, tokiems kaip dvasingumas ir santykiai. Nors materializmas gali būti teigiamas veiksnys kuriant bet kokią ekonomiką, pernelyg didelė šio bruožo išraiška taip pat gali padaryti daug žalos asmenims ir bendruomenei.
Kalbant apie vartotojiškumą ir kapitalizmą, materializmo buvimas iš tikrųjų gali būti geras dalykas. Noras įsigyti daiktų, kurie palengvins gyvenimą ar suteiks daugiau pramogų, skatina ekonomiką ir skatina laisvo verslo procesą. Rinkodaros ir pardavimo kampanijos dažnai apeliuoja į materializmą, būdingą daugeliui vartotojų, reklamuodamos prekes ir paslaugas kaip labai pageidaujamas ir suteikdamos tam tikrą statusą kiekvienam, kuris įsigyja produktus.
Kaip vartojimo proceso dalis, materializmas dažnai grindžiamas užduotimi teikti nuolatinį pasitenkinimą. Kai kuriais atvejais materialistai šį pasitenkinimą gauna pirkdami prekes, kurios gali trukti ilgą laiką, pavyzdžiui, transporto priemonę ar namus. Kitais atvejais materializmo tikslas yra suvilioti vartotojus pirkti produktus, kurie teikia trumpalaikį pasitenkinimą, tačiau kartais turi būti perkami iš naujo, kai išleidžiamos naujesnės versijos. Namų kompiuteriai, rankiniai prietaisai ir namų pramogų įranga yra trumpalaikių prekių, kurios greičiausiai bus pakeistos naujais ir tariamai labiau pageidaujamais gaminiais, pavyzdžiai.
Geriausiu atveju materializmas skatina atmosferą, kurioje žmonės gali užsiimti verslo veikla, kuri generuoja pajamas ir finansinį saugumą. Noras įsigyti skatina kūrėjus nuolat ieškoti būdų, kaip patobulinti esamus produktus, siekiant konkuruoti su kitais kūrėjais, arba kurti visiškai naujus produktus, dėl kurių senesni pasirinkimai pasens ir dėl to nebepageidauja. Tokio tipo klimato sąlygomis vartotojas yra naudingas, nes yra daugiau galimybių, į kurias reikia atsižvelgti įsigyjant prekes ar paslaugas ir taip didinant asmeninį turtą.
Tačiau kai materializmas tampa pagrindiniu gyvenimo akcentu, rezultatai gali būti pražūtingi. Materialistai, kurie per daug rūpinasi turto ir turto įsigijimu, gali atstumti artimuosius, praleisti progą susipažinti su naujais žmonėmis ar net mėgautis įgytais daiktais. Tokiu atveju konsultavimas dažnai padeda atgauti perspektyvą ir grąžinti polinkį į materializmą į teisingesnę padėtį tarp gyvenimo prioritetų.