Liudytojai vaidina svarbų vaidmenį teisinėje sistemoje. Liudytojai yra asmenys, kurie liudija prisiekę pateikdami teismui dokumentą, pareiškimą arba liudydami teisme, įskaitant ieškovus ir atsakovus. Yra keletas skirtingų liudytojų kategorijų, o materialus liudytojas yra vienas iš tokių tipų. Daiktinis liudytojas yra tas, kurio parodymai yra svarbūs proceso baigčiai; tai yra, jo parodymai yra arba „materialiai“ svarbūs.
Liudytojai apibūdinami keliais atžvilgiais: pavyzdžiui, pagal jų patirtį, teismo proceso dalį, kurioje jie duoda parodymus, ir, pavyzdžiui, pagal parodymų kategoriją. Materialus liudytojas taip pat gali patekti į bet kurią iš šių kategorijų, nors kai kurie yra labiau tikėtini nei kiti. Dvi kompetencijos kategorijos yra „profesionalas“ ir „ekspertas“. Liudytojas yra paprastas žmogus, o ekspertas yra asmuo, turintis specialių žinių konkrečioje srityje. Priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, yra speciali liudytojų grupė, vadinama nuosprendžio liudytojais arba bausmės skyrimo liudytojais, kurie dalyvauja nuosprendžio priėmimo posėdyje, kuriame nustatoma skirtina bausmė.
Bylos nagrinėjimo metu liudytojai gali pateikti įvairių tipų parodymus. Yra žinomi faktų liudininkai, kurie kalba apie tai, kas įvyko konkrečiu atveju. Taip pat gali būti liudininkų, kurie turi konkrečių žinių apie asmens moralę, sąžiningumą ir reputaciją, o tai gali būti naudinga priimant sprendimą. Pasipiktinimo liudininkai yra ypatinga liudininkų grupė: suaugusieji, išgirdę vaiko „šauksmą“ apie patiriamą prievartą. Pranešti apie tokį piktnaudžiavimą įpareigotas liudytojas pagal įstatymą.
Kadangi materialaus liudytojo parodymai yra laikomi svarbiais teisingumo įvykdymui, jų parodymams gauti taikomos specialios taisyklės. Pirma, teismo tvarkaraštis turi būti pagrįstai pakeistas, kad liudytojas galėtų duoti parodymus, net jei dėl to reikia pratęsti bylos nagrinėjimą suteikiant pratęsimą. Antra, materialus liudytojas gali būti verčiamas duoti parodymus, net jei jis to nenori.
Be to, jei prokurorai turi pagrindo manyti, kad baudžiamojo proceso liudytojas gali pabėgti, jie gali gauti orderį to asmens areštui ir sulaikyti tą asmenį pagal 1984 m. federalinį statutą. Įsakymą turi patvirtinti teisėjas, o liudytojas turi teisę į posėdį, kad būtų nustatytas užstatas, ir, jei reikia, teismo paskirtas advokatas.
Sulaikytas liudytojas gali prašyti duoti parodymus, ty prisiekusius parodymus, surinktus ne teisme ir surašytus iki rašytinės formos, kad vėliau būtų galima panaudoti teisme. Advokatai atstovauja bylos šalims pareiškime, o teismo reporteris įrašo proceso stenogramą. Remiantis JAV kodekso 18 antraštine dalimi, teismas „gali“ atleisti materialųjį liudytoją po to, kai prisiekus buvo pasirašytas deponavimo protokolas.