Matomos šviesos spektras yra šviesos diapazonas, kurį mato žmogaus akis ir kuris yra atsakingas už mūsų matomas spalvas. Spektras sudarytas iš šviesos bangų, kurių skersmuo nuo maždaug 700 nanometrų iki 400 nanometrų. Už šio matomos šviesos spektro ribų, apatiniame dažnių gale, yra infraraudonoji šviesa. Aukštesnėje dalyje nematoma šviesa vadinama ultravioletiniu spinduliu.
Pačiame matomos šviesos spektre kiekviena žmogaus akies matoma spalva reiškia šiek tiek skirtingą šviesos bangos ilgį, o pagrindiniai šių bangų ilgių skyriai gali būti matomi kaip vaivorykštė. Fizikoje bangos ilgis apibrėžiamas kaip atstumas nuo taško palei bangą iki kito panašaus taško, paprastai matuojamas tarp keterų ar įdubų. Bangos ilgis apatiniame gale bus raudonos spalvos. Viduryje bangos ilgiai bus pavaizduoti kaip žalia arba mėlyna, o viršuje – violetiniu atspalviu.
Balta šviesa atsiranda, kai sujungiami visi matomo spektro bangos ilgiai. Tai labiausiai paplitusi matomos šviesos forma. Žinoma, juoda yra matomos šviesos nebuvimas. Balta šviesa gali būti padalyta ir suskirstyta į įvairius bangos ilgius arba šviesa gali būti absorbuojama ir atsispindi atgal tik tam tikruose bangos ilgiuose.
Tam tikrų bangų ilgių atspindys išilgai matomo spektro yra tai, kaip dažniausiai matomos spalvos. Pavyzdžiui, jei žmogus žiūri į knygą raudonu viršeliu, jis iš tikrųjų mato raudonos šviesos bangų atspindį, nukreiptą atgal į juos. Kiti matomo spektro bangos ilgiai sugeriami į knygos viršelį. Žiūrovui grąžinama tik raudona spalva, kuri yra žemesnio dažnio bangos ilgis. Jei knygos viršelis būtų juodas, tai reikštų, kad matomo spektro bangos neatsispindėtų.
Nors yra dalykų, tokių kaip infraraudonųjų spindulių detektoriai ir ultravioletinė šviesa, atskleidžiantys vaizdus, kuriuos žmonės gali matyti, jie iš tikrųjų neleidžia žmonėms pamatyti už matomo spektro ribų. Atvirkščiai, šie įrankiai tiesiog pateikia matomo spektro ekvivalentą, naudojant klaidingus spalvotus vaizdus. Tai padeda žmonėms suprasti, kad visatoje yra ir kitų šviesos bangų ilgių, kurių nematyti, taip pat gali padėti paaiškinti tokius dalykus kaip oro sąlygos ir astronominiai stebėjimai. Tokie metodai taip pat naudojami teismo medicinoje, siekiant atskleisti organines medžiagas, kurių kitaip nebūtų galima pamatyti.
Nors kai kurios šviesos formos nepatenka į matomą spektrą, tai nereiškia, kad jos neturi įtakos gyviems organizmams. Pavyzdžiui, ultravioletinė šviesa dažnai sukelia saulės nudegimą ir odos pažeidimus, tačiau taip pat gali būti naudinga. Ultravioletinė šviesa dažnai naudojama žmonių sezoniniams afektiniams sutrikimams gydyti, o darželiuose naudojama augmenijos augimui skatinti.