Kas yra mažoji sąlyga?

Mažasis sakinys yra sakinio dalis, kuri dažnai turi dalyką ir predikatą, tačiau gali trūkti veiksmažodžio arba apima veiksmažodį be laiko. Tai galima pamatyti tokiame sakinyje kaip „Prisiekusiųjų teismas pripažino vyrą kaltu“, kaip skyriuje „vyras kaltas“. Šiame sakinyje pagrindinis sakinys turi temą „Prisiekusiųjų komisija“ ir predikatą, į kurį įeina veiksmažodis „rastas“ ir mažoji sąlyga „kaltas žmogus“. Šiame skyriuje nėra veiksmažodžio, nors galima manyti, kad jis apima numanomą veiksmažodį „būti“, nes jis gali būti perrašytas kaip „vyras kaltas“.

Daugeliu atžvilgių mažas sakinys veikia kaip pavaldinys, tačiau veiksmažodžio ar laiko trūkumas dažnai atskiria jį nuo kitų tipų. Sakinys iš esmės yra pagrindinis sakinio ar užbaigtos minties vienetas, susidedantis iš dalyko ir predikato. Tokiame sakinyje kaip „Vyras metė kamuolį“ yra „Žmogus“, o predikatas susideda iš likusios sakinio dalies. Visas šis sakinys yra vienas sakinys, nors daug žodžių ir frazių sudaro predikatą ir temą.

Sakinius taip pat gali sudaryti keli sakiniai, todėl norint juos sujungti dažnai reikia naudoti jungtukus ar kitas jungtis. Sakinys gali turėti pagrindinį ir šalutinį sakinį, pvz., „Žmogus metė kamuolį, kurį pagavo šuo“. Šiame sakinyje pagrindinis sakinys yra toks pat kaip ir ankstesniame pavyzdyje, tačiau buvo pridėtas antraeilis sakinys, kurio visa prasmė remiasi pagrindiniu. Šalutinis sakinys „kurį pagavo šuo“ pats savaime yra beprasmis, nes subjekto vietoje veikia subordinacinis jungtukas „kuris“. Šiuo atveju tema iš tikrųjų yra „rutulys“.

Mažoji sąlyga paprastai naudojama panašiai, nes ji dažnai veikia kaip antraeilis sakinyje. Sakinyje „Prisiekusiųjų teismas pripažino vyrą kaltu“ yra paprastas dalykas, kurį sudaro „Prisiekusiųjų komisija“, o predikatas apima veiksmažodį „rasta“. Likusioje predikato dalyje yra mažas sakinys „žmogus kaltas“, kuris turi dalyką ir predikatą, bet neturi veiksmažodžio.

Bet koks mažas sakinys gali būti laikomas atskira sakinio dalimi, net jei jos prasmė dažnai remiasi kita dalimi. Tai yra „žmogus“, tačiau predikatui trūksta nieko, išskyrus „kaltas“. Taip pat yra numanomas veiksmažodis „būti“, kuriame mažas sakinys gali būti parašytas kaip „Vyras kaltas“ arba sakinys perrašytas į „Prisiekusiųjų teismas pripažino vyrą kaltu“. Net ir perrašant, ši dalis lieka maža sakiniu, nes veiksmažodis, nors ir nebėra numanomas, neturi laiko.