Medicininė šeimos terapija yra specializuota paslauga, padedanti asmenims, poroms ar šeimoms susidoroti su staigiomis ar lėtinėmis ligomis. Jame naudojamas integruotas požiūris į emocinius, fizinius ir dvasinius pacientų ir artimųjų poreikius. Medicinine šeimos terapija siekiama sustiprinti santykius ir sumažinti emocinę įtampą, kai pacientai susiduria su sunkiomis ar gyvybei pavojingomis ligomis.
Šeimos terapeutai dažniausiai taiko biopsichosocialinį metodą, kad padėtų pacientams suprasti ryšį tarp proto ir kūno. Terapija gali apimti pagalbą pacientams intelektualiai apdoroti diagnozes ir susidoroti su neigiamomis emocijomis, susijusiomis su liga. Norint išspręsti bet kokias santykių problemas, kurios turi įtakos pacientų gyvenimo kokybei, gali būti siūlomi streso mažinimo metodai. Streso mažinimas taip pat gali pagerinti imuninės sistemos veiklą ir paskatinti gijimą.
Norėdami išspręsti dvasinius ligos aspektus, terapeutas gali skatinti maldą ar meditaciją kaip įveikimo mechanizmą. Medicininė šeimos terapija gali apimti informaciją iš mokslinių tyrimų apie tai, kaip protas padeda gijimo procesui. Išoriniai ištekliai, pavyzdžiui, religiniai lyderiai, gali dirbti su terapeutu ir šeima.
Porų medicininė šeimos terapija sprendžia pacientų baimes ir poreikius santykiuose. Tai gali apimti sekso terapiją, jei sveikatos būklė turi įtakos tam poros gyvenimo aspektui. Terapeutai paprastai mokomi lyčių vaidmenų ir įvairių santykių tipų dinamikos nustatymo.
Medicinos šeimos terapeutai gali specializuotis gydant vaikus ir paauglius. Šioje srityje dirbantys specialistai gali naudoti žaidimų terapiją su jaunesniais vaikais, kad padėtų jiems susidoroti su fizinėmis sąlygomis. Terapeutai paprastai dirba su sergančių vaikų tėvais, siekdami suteikti informacijos apie mitybą ir emocinės sveikatos palaikymą. Kai kurie terapeutai sprendžia specialius karių šeimų poreikius ir bendras sveikatos problemas, su kuriomis jie susiduria.
Lėtinių ar gyvybei pavojingų būklių atvejais šeimos medicininė terapija gali padėti išspręsti fizinius apribojimus, atsirandančius dėl ligos. Terapeutai gali padėti pacientams ir jų šeimoms susidoroti su sielvarto procesu, kai sutrinka arba prarandamos kūno funkcijos. Jei liga yra nepagydoma, terapija gali paruošti šeimas mirčiai.
Šie šeimos terapeutai paprastai supranta psichosocialinius skirtumus įvairiose socialinėse ir ekonominėse grupėse ir skirtingose etninėse grupėse. Gali kilti finansinių rūpesčių, jei šeimos maitintojas negali dirbti, o tai paliečia visą šeimą. Terapija gali padėti šeimoms pasiūlyti pagalbą sergančiam asmeniui ir gydančiam gydytojui.