Nors medicinos nepriežiūros specifika gali skirtis priklausomai nuo regiono, apskritai tai laikoma tėvų ar globėjų nesugebėjimu užtikrinti vaiko ar išlaikytinio tinkamos sveikatos priežiūros. Daugelis veiksnių gali turėti įtakos tam, kodėl tėvai ar globėjai nesuteikia tinkamos medicininės priežiūros. Vis dėlto medicininis aplaidumas paprastai apibrėžiamas kaip tėvai, kurie turi lėšų ar galimybių pasirūpinti vaiku, bet to nepadaro, o tai gali sukelti daugybę vėlesnių sveikatos būklių ar ligų.
Medicinos aplaidumas gali sukelti daug sveikatos problemų, kurios gali būti nuo lengvos iki sunkios. Pavyzdžiui, vienas iš tėvų gali nuolat nesuplanuoti reguliarių vizitų pas odontologą ar vaiko medicininės apžiūros. Nors atrodo, kad vaikas neserga būkle, dėl kurios reikia reguliariai tikrintis, jų atsisakymas gali trukdyti profilaktikai ir galiausiai sukelti infekcijas, ligas ar ligas, kurios lieka nepastebėtos. Be to, kai kurie tėvai demonstruoja aplaidumą, neperka receptų ar neišduoda vaistų sergančiam vaikui arba tiesiog atsisako laikytis medicinos specialisto duotų priežiūros nurodymų. Bet kokiu atveju nepriežiūra kenkia vaikui, nes gali pabloginti jo būklę ar sukelti tolesnę ligą.
Medicinos aplaidumo atvejai gali atsirasti dėl daugelio aplinkybių ir paprastai skirstomi į tyčinius arba netyčinius. Tyčinio nepriežiūros atvejais tėvai gali parodyti ypatybes, kurios rodo, kad vaikas nesugeba samprotauti arba įsijausti į vaiko priežiūros poreikį, pavyzdžiui, nebrandumas ar priešiškumas. Daugelyje namų ūkių psichinė ir fizinė prievarta taip pat yra veiksnys, skatinantis nepriežiūrą. Vaikai, gyvenantys apleistoje aplinkoje, gali pasirodyti sergantys, neišsivysčiusi ir liekni. Jei vaikas serga lėtine liga, dėl tinkamos medicininės pagalbos stokos gali paūmėti kiti jo būklei būdingi simptomai.
Nors daugelis medicininės aplaidumo atvejų atsiranda dėl neatsakingo tėvų elgesio, kai kurie atvejai gali būti laikomi netyčiniais. Pavyzdžiui, vienas iš tėvų gali suvokti, kad jo vaikui reikia medicininės pagalbos, tačiau jis negali nuvežti vaiko į gydymo įstaigą ar susimokėti už gydymą ir vaistus. Taip pat gali būti, kad nepriežiūra įvyksta dėl religinių ar kultūrinių įsitikinimų, kai medicininė pagalba nėra laikoma būtina ar jos reikalaujama. Tokiais atvejais tėvai negali būti apkaltinti ar apkaltinti dėl medicininio aplaidumo, tačiau vietos ar regiono pareigūnai gali reikalauti, kad vaikui būtų suteikta tinkama priežiūra.