Medicinos privatumas reiškia paciento teisę, kad jo medicininė informacija būtų konfidenciali. Medicinos privatumo įstatymai ir taisyklės nustato ribas, su kuo tiksliai galima dalytis medicinine informacija. Privatumą medicinos srityje taip pat saugo gydytojo/paciento konfidencialumas, kuris yra teisiškai pripažinta privilegija.
Yra keletas priežasčių, kodėl medicinos privatumas yra svarbus. Pacientai gali bijoti šeimos, draugų ar darbdavių diskriminacijos dėl tam tikrų ligų ar ligų. Žmonės taip pat gali norėti tam tikrą medicininę informaciją laikyti paslaptyje dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, dėl poreikio išvengti gėdos ar noro nekalbėti apie ligą draugams.
Medicinos privatumo įstatymai užtikrina, kad pacientas gali nuspręsti, su kuo ir kada dalytis savo medicinine informacija. Jungtinėse Amerikos Valstijose Sveikatos draudimo perkeliamumo ir atskaitomybės įstatymas (HIPPA) nustato įstatymus, skirtus apsaugoti pacientų privatumą. Yra daug reglamentų ir apsaugos priemonių, iš dalies susijusių su elektroninių įrašų tvarkymu ir iš dalies su kitais atskleidimo būdais.
Pagal HIPAA gydytojas be paciento sutikimo negali atskleisti informacijos apie paciento būklę niekam, išskyrus pacientą. Tai reiškia, kad nusikaltimo atveju gydytojas net negali atskleisti informacijos sutuoktiniui ar tėvui ar policijai. Pacientas turės arba sutikti, kad gydytojas galėtų dalytis informacija, arba teismas, policijos atveju, turės išduoti teismo šaukimą, jei yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių.
Medicinos privatumui taikomi tam tikri apribojimai. Pavyzdžiui, gydytojas gali pasidalyti informacija su draudimo bendrove, jei jam reikia tai padaryti, kad gydymas būtų patvirtintas. Paprastai tam taip pat reikalingas paciento sutikimas, nors pacientas gali tiesiog sutikti, kad būtų bendrai dalijamasi informacija, o ne kiekvienu konkrečiu atveju. Tam tikra ribota informacija taip pat gali būti dalijamasi su inkaso agentūromis, jei pacientas turi neapmokėtas medicinines sąskaitas, tačiau ši informacija paprastai apsiriboja atlikto gydymo išlaidomis ir negali pateikti konkrečios informacijos apie suteiktas medicinos paslaugas.
HIPAA taip pat įpareigoja elektroninio pacientų įrašų saugojimo priemones, kad būtų užtikrintas privatumas. Pavyzdžiui, HIPAA nustato taisykles, kurios diktuoja ribotą prieigą prie elektroninių įrašų. HIPAA taip pat taiko privatumo taisyklių ir ataskaitų teikimo reikalavimų pažeidimo politiką, jei sveikatos įrašus ar duomenis pasiekia neįgaliota šalis.