Medinis papartis yra Dryopteris šeimos papartis, augantis vidutinio klimato miškuose šiauriniame pusrutulyje. Yra žinoma daugiau nei 150 Dryopteris paparčių rūšių, o daugelis jų yra JAV, Europoje ir Kinijoje. Dryopteris paparčiai taip pat vadinami mediniais paparčiais, vyriškaisiais paparčiais, skydiniais paparčiais arba paparčiais. Daugelis paparčių rūšių laikomos mediniais paparčiais, tačiau šios rūšys turi daug bendrų dalykų, pavyzdžiui, jų lapų forma ar auginimo aplinka. Medžio papartis dažniausiai auginamas kaip dekoratyvinis augalas ir yra populiarus pakabinamuose vazonuose arba kaip kambarinis augalas, nes medinis papartis klesti esant silpnam apšvietimui. Medžio paparčiai dažniausiai renkasi drėgną dirvą ir gali toleruoti žemą temperatūrą.
Nors skirtingos rūšys skiriasi dydžiu, lapų forma ir atsparumu, dauguma medinių paparčių atrodo panašiai. Žali lapai gali užaugti nuo 2 pėdų (apie 65 cm) iki 5 pėdų (apie 1.5 m). Lapai auga išilgai gniužulo stiebų, platesni prie gniužulo pagrindo ir susiaurėję, kai pasiekia gniužulo galiuką, kad susidarytų ašmenų formos gniūžtė. Dauguma medinių paparčių lapų turi dantytus kraštus, nors jie gali skirtis pagal dydį ir spalvą, priklausomai nuo rūšies.
Medžiopaparčiai natūraliai auga miško paklotėje, kur dirvoje gausu irstančių augalinių medžiagų, o augalą užstoja aukšti medžiai. Dryopteris paparčiai yra kilę iš vidutinio klimato miškų, kur oras yra drėgnas ir vėsus. Sodininkas, augindamas dryopterio paparčius, turėtų stengtis derinti augalo gimtąją aplinką, kad jis galėtų klestėti. Medinių paparčių atveju tai reiškia sodinimą į turtingą, drėgną dirvą pavėsingoje vietoje, kurioje yra daug drėgmės. Kai kurios medinių paparčių rūšys sausrą toleruoja geriau nei kitos, todėl prieš pirkdamas sodininkas visada turėtų ištirti paparčio rūšis.
Medžio papartis, kaip kambarinis augalas, turėtų būti sodinamas dirvoje, kurioje yra daug durpių samanų. Vazoninius paparčius laikykite netiesioginėje šviesoje. Paparčiai mėgsta drėgmę, tačiau perlaistę gali nukentėti nuo šaknų puvinio ar kitų problemų. Įsitikinkite, kad paparčiai sodinami vazonuose su pakankamu drenažu, kad dirvožemis liktų drėgnas, bet ne šlapias. Paparčius galima laistyti kasdien, jei dirva pakankamai gerai nusausina. Jei drėgmei aplink augalą sumažėja, paparčius galima rūkoti kartą per savaitę, tačiau nereikėtų jų purkšti per dažnai, nes ant gležnų lapų gali atsirasti pelėsis.