Sakoma, kad kumpis yra vytintas medumi, kai medus vaidina svarbų vaidmenį vytinimo tirpale naudojamų ingredientų mišinyje. Meduje vytintas kumpis yra labai populiari mėsa dėl išskirtinio medaus skonio, o pjaustytą ir sveiką jį galima rasti daugelyje delikatesų. Rinkdamiesi kumpį pagalvokite, kaip ketinate jį naudoti. Pjaustytas rūkytas meduje vytintas kumpis labai naudingas, pavyzdžiui, sumuštiniams ir mėsos lėkštėms, o visą kumpį galima skrudinti ir patiekti vakarienėje. Visais atvejais mėsa neturi būti supelijusi ar pakitusi spalva, o jei ji visiškai iškepė per rūkymą, reikia paprašyti paragauti.
Kumpis yra gyvūno šlaunys arba sėdmenys. Jis pradėtas naudoti specialiai kiaulėms reikšti. Kai kuriose šalyse viskas, kas pažymėta „kumpiu“, yra kilusi iš kiaulės, o iš kitų gyvūnų pagamintuose produktuose turi būti paaiškinamas priešdėlis, kaip, pavyzdžiui, kalakutienos kumpio atveju. Storos kiaulių šlaunys šimtmečius buvo naudojamos kaip maistas. Mėsą galima lengvai konservuoti vytinant, o per šimtmečius įvairiose šalyse buvo sukurta daug sūdymo būdų.
Mėsos sūdymas skirstomas į dvi kategorijas: šlapias ir sausas. Meduje vytintas kumpis yra vytinamas šlapiuoju būdu, tai reiškia, kad kumpis tam tikrą laiką mirkomas sūrymo tirpale. Aitrus sūraus sūrymo skonis kompensuojamas pridedant medaus. Mirkydamas kumpis sugeria sūrymą, naikina potencialiai kenksmingas bakterijas ir yra kolonizuojamas gerųjų bakterijų. Drėgnasis vytinimas iš esmės yra fermentacija, o vytinimo procesas sukuria savitą skonį ir išsaugo mėsą.
Po šlapiojo vytinimo dauguma medumi vytinto kumpio yra rūkomi. Rūkymas dar labiau išsaugo mėsą, kurią galima valgyti tokią, kokia yra arba lėtai skrudinti su kitais ingredientais. Meduje vytinto kumpio taip pat galima įsigyti nerūkyto pavidalo, kuris yra daug mažiau stabilus. Maisto prekių parduotuvėje galima rasti parduodamų nerūkytų kumpių, ypač per Kalėdas, nes ant kai kurių Kūčių stalų patiekiamas kumpis. Daugelis mėsininkų ir bakalėjos parduotuvių skatina vartotojus iš anksto užsisakyti specialią mėsą, kad kumpis būtų atidėtas.
Kai kuriose šalyse galioja ženklinimo įstatymai, nurodantys, kurie maisto produktai gali būti laikomi „vytintu kumpiu meduje“. Paprastai medus turi sudaryti ne mažiau kaip 50 % tokio kumpio saldiklio. Be to, kvapiąsias medžiagas gali reguliuoti atskiri mėsininkai, o skonį rūkymo metu gali dar pakeisti arba sustiprinti tam tikros medienos rūšys.