Megakolonas yra medicininė būklė, kuriai būdingas gaubtinės žarnos išsiplėtimas, kuris gali būti įgimtas arba sukeltas dėl infekcijos ar žarnyno nepraeinamumo. Nepriklausomai nuo priežasties, visi šios būklės pasireiškimai dažnai sukelia panašius simptomus. Gydymas priklauso nuo pagrindinės priežasties ir dažnai apima intraveninių skysčių skyrimą, kad būtų išvengta dehidratacijos, ir korekcinę operaciją, siekiant atkurti tinkamą storosios žarnos funkcionalumą.
Toksiškas megakolonas laikomas gyvybei pavojinga komplikacija, susijusia su pagrindinėmis žarnyno ligomis. Uždegimas ir infekcija prisideda prie būklės, dėl kurios plečiasi storoji žarna, toksiškumo. Simptominiai asmenys gali jausti įvairius simptomus, įskaitant diskomfortą pilve, jautrumą ir pūtimą. Papildomi toksiškumo požymiai gali būti padidėjęs širdies susitraukimų dažnis, karščiavimas ir pykinimas, o kraštutiniais atvejais – šokas.
Įgimtas megakolonas yra žarnyno nepraeinamumas dėl sutrikusio raumenų judėjimo žarnyne. Dėl to, kad žarnyne trūksta nervų, kaupiasi žarnyno turinys, sukeliantis pilvo pūtimą ir žarnyno disfunkciją. Dažnai diagnozuojama kūdikystėje, dėl šios būklės naujagimiams išsivysto vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas ir vėmimas. Papildomi simptomai gali būti pirmųjų išmatų nebuvimas (merkonio), gelta ir vandeningas viduriavimas.
Pirminė žarnyno obstrukcija gali atsirasti plonojoje arba storojoje žarnoje ir gali pasireikšti kaip ūminė arba lėtinė būklė. Ši storosios žarnos išsiplėtimo forma, dažnai diagnozuojama vaikams ir pagyvenusiems žmonėms, yra idiopatinė, o tai reiškia, kad nėra žinomos priežasties, jei nėra uždegimo ar infekcijos. Asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip cerebrinis paralyžius ar kiti neurologiniai sutrikimai, arba tie, kurie yra prikaustyti prie lovos, paprastai turi didesnę riziką susirgti šia liga. Tie, kuriems pasireiškia netoksiškų storosios žarnos išsiplėtimo formų simptomai, gali jausti diskomfortą pilve, pykinimą ir vėmimą.
Diagnostiniai testai, naudojami storosios žarnos išsiplėtimui patvirtinti, skiriasi. Esant pilvo pūtimui, gali būti atlikta fizinė pažeistos vietos apžiūra ir palpacija. Bet kokie nukrypimai, aptikti preliminaraus tyrimo metu, paprastai privers atlikti papildomus tyrimus. Jei įtariamas toksiškas megakolonas, papildomas tyrimas gali apimti pilvo rentgenogramą ir kraujo tyrimus, siekiant įvertinti elektrolitų kiekį ir nustatyti, ar nėra infekciją rodančių žymenų.
Kūdikiams, kuriems įtariama įgimta megakolonas, gali būti atlikta bario klizma ir pilvo rentgenograma, siekiant patvirtinti žarnyno funkcijos sutrikimą. Tiesiosios žarnos tyrimas gali nustatyti, ar yra sutrikęs tiesiosios žarnos raumenų tonusas, o tai gali prisidėti prie simptomų pasireiškimo. Kai kuriais atvejais, siekiant įvertinti tiesiosios žarnos spaudimą, taip pat gali būti atliekama analinė manometrija.
Jei įtariamas žarnyno nepraeinamumas, gali būti atliktas bario tyrimas, siekiant patvirtinti užsikimšimo buvimą ir vietą. Prieš tyrimą asmeniui per burną arba suleidžiamas baris, kuris vėliau stebimas naudojant rentgeno spindulius, siekiant įvertinti viršutinio virškinimo trakto ir susijusių organų, įskaitant žarnyną, būklę ir funkcionalumą. Stemplės būklei įvertinti gali būti atliekama stemplės manometrija, o žarnyno funkcija – atliekant žarnyno radionuklidų tyrimą.
Toksiškos būklės gydymas yra daugialypis. Norint pakeisti būklės pasekmes, galima leisti į veną skysčių, kad būtų išvengta dehidratacijos, o jei gaubtinė žarna perforuota, galima atlikti dalinį arba visišką gaubtinės žarnos eksciziją, vadinamą kolektomija. Siekiant užkirsti kelią infekcijos plitimui, kuris gali sukelti sepsį, taip pat gali būti skiriami antibiotikai. Dėl didelės mirties rizikos būtina greitai ir tinkamai gydyti storosios žarnos išsiplėtimą. Su šia būkle susijusios komplikacijos gali būti šokas, sepsis ir gaubtinės žarnos perforacija.
Dėl įgimto megakolono dažnai reikia pašalinti pilvinę gaubtinės ir tiesiosios žarnos dalį. Likęs storosios žarnos audinys naudojamas vietoje išpjautos dalies. Prieš operaciją žarnynas išspaudžiamas, kad sumažintų spaudimą ir būtų lengviau manipuliuoti organu. Procedūra dažnai atliekama per dvi atskiras operacijas ir abi gali būti baigtos iki vaikui sukaks metai. Su šia korekcine operacija susijusios komplikacijos gali būti trumpos žarnos sindromas, žarnyno uždegimas ir žarnyno perforacija.
Netoksiškas storosios žarnos išsiplėtimas taip pat gali būti gydomas vaistais ir operacija. Kolonoskopija gali būti naudojama siekiant sumažinti susikaupusį orą, o į veną leidžiama skysčių, kad būtų išvengta dehidratacijos, kuri gali atsirasti dėl per didelio pykinimo ir vėmimo. Papildomas šios galimai pasikartojančios būklės gydymas gali apimti nazogastrinį siurbimą, kuris apima nazogastrinio (NG) vamzdelio padėtį žarnynui išspausti, ir dietos pokyčius. Asmenys, turintys šią būklę, paprastai pagerėjo per kelias dienas nuo gydymo. Komplikacijos gali būti viduriavimas, netyčinis svorio kritimas ir mineralų bei vitaminų trūkumas.