Meibomijos liaukos, esančios viršutiniame ir apatiniame vokuose, išskiria aliejus, kurie padeda sutepti akis. Kai šios liaukos užsidega arba užsikrečia, būklė vadinama meibomianitu. Daugumą atvejų sukelia aliejaus sutirštėjimas, kuris padeda bakterijoms augti liaukose ir šalia jų.
Meibomijos liaukų išskiriami aliejai lėtai susigeria į ašarų plėvelę – ploną drėgmės sluoksnį, dengiantį akis. Ašarų plėvelė didžiąja dalimi yra vanduo, kuris greitai išgaruotų, jei nebūtų aliejaus, kuris padėtų to išvengti. Be ašarų plėvelės akys greitai išsausėtų, subraižytų ir sudirgtų, o tai reiškia, kad meibomijos aliejai yra svarbūs akių sveikatai.
Meibomianito uždegimas atsiranda, kai meibomijos liaukų išskiriami aliejai tampa tirštesni nei įprastai. Kai taip nutinka, liaukos išskiria aliejų, kuris, kaip įprasta, nesiskirsto per ašarų plėvelę. Vietoj to, ant vokų kraštų kaupiasi aliejus. Susikaupęs aliejus suteikia papildomos mitybos, o tai leidžia per daug daugintis odos bakterijoms. Atsiradęs uždegimas vadinamas meibomianitu.
Būklės simptomai yra akių vokų patinimas ir neryškus matymas, kurį galima išvalyti mirksėdami. Žmonėms, sergantiems šiuo vokų uždegimu, taip pat yra didesnė tikimybė, kad jie susirgs skausmu, kuris atsiranda, kai bakterijos patenka į vieną iš meibomijos liaukų. Pažeista akies voko dalis tampa jautri ir uždegusi, atsiranda patinęs raudonas guzas. Dauguma spuogų išnyks be gydymo.
Meibomijos liaukų uždegimas dažnai atsiranda kartu su būkle, vadinama blefaritu. Pastaroji būklė taip pat yra dėl uždegimo, tačiau šiuo atveju uždegimas atsiranda voko pakraščiuose, o ne šalia ar meibomijos liaukose. Dėl blefarito ant vokų susikaupia pleiskanų pavidalo medžiagos, todėl akys gali sausėti ir niežėti.
Meibomianito gydymas paprastai yra paprastas ir ne visada reikia vaistų. Dauguma atvejų išnyks po kelių dienų be jokio kito gydymo, išskyrus vietos valymą ir sausumą. Jei taip neatsitiks, gydytojas gali paskirti vietinį antibiotikų kremą, kuris daugeliu atvejų išspręstų. Jei uždegimą sukelia kita būklė, pvz., spuogai, gali prireikti gydyti ir pagrindinę būklę.
Dauguma meibomianito atvejų nesukelia ilgalaikės žalos vokui ar akių sričiai apskritai. Labai retais atvejais, ypač kai taip pat yra blefaritas, gali išsivystyti ragenos opos ar kita būklė. Tai labai reta, tačiau gali labai pakenkti akims. Dėl šios priežasties į bet kokį akių uždegimą reikia žiūrėti rimtai, o jei po kelių dienų uždegimas nepraeina, reikia gydytis.