Meksikos vėduoklinė palmė, arba Washingtonia robustica, yra kilusi iš šiaurinių Meksikos Baja California ir Sonoros regionų. Dėl trumpų ir negilių šaknų augalas priklauso nuo gausaus vandens šaltinio. Meksikoje šios palmės auga dykumos oazėse. Nors Meksikos vėduoklinė palmė nedažnai randama savo vietinėje dykumos buveinėje, ji dosniai pasodinta JAV pietvakariuose. Šie parašiutininkai yra atpažįstami kaip išskirtinis delnas virš Los Andželo panoramos.
Kaip ir visų palmių, meksikietiško vėduoklinio delno lapai yra visžaliai. Jie yra platūs, vėduoklės formos ir išdėstyti pakaitomis ant augalo vainiko. Mirdami seni lapeliai nenukrenta ant žemės, todėl po naujais žaliais lapeliais kabės rudo šiaudinio sijono. Iš delno susidaro didelių baltų gėlių dėmės, kurios nukrenta žemiau šiaudų linijos.
Meksikietiškas vėduoklės delnas turi pilką kamieną, kuris išsipūtęs ties pagrindu ir susiaurėjęs ties karūna. Per metus delnas gali užaugti 6 pėdų (1.8 m) ir pasiekti 100 pėdų (30.5 m) aukštį. Šios palmės gali gyventi 150–200 metų.
Šis augalas greitai auga, todėl meksikietiška palmė gali suteikti akimirksniu pasitenkinimą pasodinta namų soduose. Galima įsigyti kaip mažą vaikišką augalą arba kaip didesnį, senesnį augalą. Meksikietišką gerbėjų palmę taip pat galima auginti sėklomis, įsigytomis iš patikimo pardavėjo.
Meksikietiškos vėduoklinės palmės geriausiai auga karštame, sausame klimate. Jie gali toleruoti sausras ir prastą dirvą, tačiau geriausiai auga pasodinti į smėlėtą, gerai drenuojančią dirvą ir tinkamai laistyti. Meksikietiškos vėduoklės yra atsparūs šalčiui augalai, tačiau jie žus, jei temperatūra bus žemesnė nei nulio ilgiau nei dieną.
Meksikietiškos vėduoklinės palmės yra jautrios šaknų puvimui, o sodininkai turėtų pasirūpinti, kad vėsiu oru palmės nebūtų perlaistytos arba mulčias neliktų šalia medžio kamieno. Ankstyvą pavasarį ir vasarą palmes reikėtų tręšti lėtai besiskiriančiomis palmėms skirtomis trąšomis. Kenkėjai, tokie kaip žiurkės, driežai, vapsvos ir kiti vabzdžiai, įsikuria negyvame šiaudiniame ant medžio.
Profesionalas turėtų reguliariai šalinti rudus lapelius. Neprižiūrint šiaudų danga ilgainiui pati nukris nuo aukštų medžių. Savarankiško genėjimo reikėtų vengti, nebent savininkas žinotų tinkamų technikų, nes netinkamai genint palmes medžiui gali būti visam laikui pakenkta.