Melanosoma yra tam tikros rūšies organelės ląstelės viduje. Organelės yra specializuotos ląstelių dalys, kurios atlieka tam tikras funkcijas; organelės ląstelėse elgiasi panašiai kaip organai kūne. Kad organelė būtų vadinama melanosoma, joje turi būti kažkas, vadinama melaninu. Melaninas yra natūralus pigmentas, randamas tiek žmonių, tiek gyvūnų organizme; ji suteikia gyvam organizmui natūralią spalvą. Pavyzdžiui, tamsesnio odos atspalvio žmogus turi daugiau melanino, o šviesesnės odos žmonės turi mažiau melanino.
Suprasti, kas yra melanosoma, gali būti lengviau, jei žmogus pirmiausia sužino apie organelius. Organelės dažnai lyginamos su žmogaus ar gyvūno kūno organais. Kūnas turi organų, kurie atlieka svarbias funkcijas, kad jis gyvuotų ir veiktų. Tas pats išdėstymas galioja ir ląstelėms. Organelės yra tarsi maži organai, kurie atlieka svarbų vaidmenį ląstelės gyvenime ir veikloje.
Yra įvairių tipų organelių, tačiau tos, kuriose yra melanino, vadinamos melanosomomis. Melanosomų buvimas iš tikrųjų turi įtakos tai, kaip ląstelė vadinama. Jei ląstelėje yra melanosomų, ji vadinama melanocitu. Melanocitai gamina melaniną, kuris ne tik suteikia odai spalvą, bet ir padeda nustatyti žmogaus akių bei plaukų spalvą.
Melaninas turi įtakos ne tik žmogaus išvaizdai. Tai taip pat turi įtakos žmogaus pažeidžiamumui dėl odos pažeidimų, kuriuos sukelia saulės ultravioletiniai spinduliai. Asmenys, turintys didesnį melanino kiekį, paprastai yra mažiau pažeidžiami šių spindulių nei tie, kurie turi mažiau. Šviesesnės odos žmonės paprastai yra labiau pažeidžiami, o tai reiškia, kad jiems didesnė tikimybė nudegti saulėje ir susirgti odos vėžiu. Tačiau niekas nėra apsaugotas nuo saulės poveikio, nesvarbu, kiek melanino yra jo odoje.
Melanino gamybos procesas prasideda, kai dezoksiribonukleino rūgštis (DNR) siunčia nurodymus melanocitui, kuris skatina jį sukurti fermentus, galinčius gaminti melaniną. Melanocitas taip pat sukuria aminorūgštį, kuri yra organinis junginys, kuris proceso metu padeda gaminti baltymą, vadinamą tirozinu. Melanosomos paima fermentus ir aminorūgštis ir pradeda tirozino pavertimo melaninu procesą. Fermentų vaidmuo – veikti kaip katalizatoriai ir pradėti cheminių reakcijų, reikalingų melanino gamybai, procesą.
Melanosoma gali gana daug judėti kai kurių tipų gyvūnų ląstelėse, pavyzdžiui, kai kuriose roplių rūšyse. Tai paaiškina kai kurių roplių gebėjimą užsimaskuoti arba prireikus pakeisti spalvą. Tokiu atveju hormoniniai ar nerviniai pokyčiai sukelia melanosomų judrumą ir keičia spalvą.