Melo detektoriaus testas, dar vadinamas poligrafo testu, yra tyrimo tipas, skirtas atskleisti melagingą ar apgaulingą elgesį, naudojant instrumentą, kuriuo matuojamas nevalingas asmens atsakas į egzaminuotojo klausimus. Dauguma melo detektoriaus testų veikia prijungiant kelis jutiklius prie žmogaus kūno. Kol asmuo atsakinėja į egzaminuotojo klausimus, jutikliai įrašo signalus ant judančio popieriaus juostelės. Signalai matuoja kintančius fiziologinius atsakus, kai tiriamajam užduodami tam tikri klausimai. Šie pokyčiai fiksuojami grafike, kurį vėliau analizuoja egzaminuotojas.
Apskritai melo detektoriumi užfiksuojami fiziologiniai duomenys iš kelių žmogaus organizmo sistemų. Dauguma testų registruoja žmogaus kvėpavimą, prakaitavimą ir pulso dažnį. Kai kurios melo detektorių sistemos registruoja kraujospūdį, taip pat rankos ir teisėtus judesius. Balso streso analizė paprastai nėra melo detektoriaus testo dalis.
Esminiai asmens jutiminių reakcijų pokyčiai paprastai rodo, kad asmuo meluoja. Pavyzdžiui, jei žmogaus širdies susitraukimų dažnis padažnėja, kai egzaminuotojas užduoda tam tikrą klausimą, jutikliai tai paims ir įrašys į grafiką. Egzaminuotojas, analizuodamas grafiką, atkreipia dėmesį į šiuos skirtumus. Egzaminuotojai, turintys daug išsilavinimo ir patirties, paprastai gali labai tiksliai atpažinti melo požymius.
Melo detektorių tikrinimą dažnai naudoja teisėsaugos pareigūnai, tirdami įtariamuosius nusikaltimais. Privatūs darbdaviai kartais taip pat naudoja melo aptikimo sistemas, samdydami būsimus darbuotojus. Pavyzdžiui, kai kurios vyriausybinės agentūros, pvz., Centrinė žvalgybos agentūra (CŽV) Jungtinėse Valstijose, reikalauja, kad tam tikri darbuotojai atliktų melo detektoriaus testus kaip įdarbinimo sąlygą.
Melo detektoriaus testas gali pasirodyti nepatikimas. Kadangi testas registruoja kūno reakcijas, juo galima tam tikru mastu manipuliuoti. Pavyzdžiui, prieš atlikdamas testą žmogus gali vartoti raminamuosius vaistus, kad sumažintų nervines reakcijas. Tiriamasis netgi gali įkąsti tam tikras burnos vietas, kad gautų pastovų fiziologinį atsaką į klausimus ir neleistų aparatui aptikti gyvybinių funkcijų pokyčių.
Tam tikromis aplinkybėmis melo detektoriaus testas gali duoti klaidingų rezultatų. Pavyzdžiui, žmogus, linkęs į nerimą, tyrimo metu gali būti labai nervingas ir taip iškreipti rezultatus. Tai, kaip egzaminuotojas formuluoja klausimus, taip pat gali sukelti klaidų. Be to, tai, kaip egzaminuotojas interpretuoja melo detektoriaus testo rezultatus, yra subjektyvu ir gali sukelti tam tikrų netikslumų.