Mėlynoji menkė yra žuvis, randama tik vandenyno vandenyse, supančiais uolėtas Naujosios Zelandijos pakrantes. Žvejyba intensyviai žvejojama tiek versliniais, tiek pramoginiais tikslais, todėl 1986 m. jai buvo taikoma kvotų valdymo sistema. Priklausomai nuo amžiaus ir lyties, žuvų spalva būna nuo melsvai žalios iki rudai mėlynos. Dydis ir svoris taip pat skiriasi – iki 23.6 colio (60 cm) ilgio ir vidutiniškai 8.8 svaro (4 kg) svorio.
Šios žuvys visada buvo svarbus maisto šaltinis Naujojoje Zelandijoje gyvenantiems žmonėms. Vietiniai maoriai žuvį naudojo kaip pagrindinę savo mitybos dalį, vadindami ją raawaru. Archeologai senovinėse kasinėjimų vietose aptiko mėlynųjų menkių žuvų kaulų. Šie kaulai prisidėjo prie duomenų stebėjimo vidutiniu ilgiu laikui bėgant, o tai rodo, kad menkės dydis išaugo nepaisant pernelyg intensyvios žvejybos.
Naujojoje Zelandijoje vyriausybė įdiegė kvotų valdymo sistemą, skirtą stebėti ir apriboti komercinę ir pramoginę žvejybą. Mėlynoji menkė buvo viena iš pirmųjų 28 žuvų rūšių, įtrauktų į šią programą 1986 m. Žuvų, kurias galima sugauti vienam asmeniui, skaičius svyruoja nuo 10 iki 30 per dieną, o skaičius keičiasi atsižvelgiant į regioną ir dabartinę žuvų populiaciją. Visos sugautos žuvys turi būti bent 11.8 colio (30 cm), kitu atveju jas reikia paleisti atgal į vandenyną.
Didžioji dalis mėlynųjų menkių populiacijos yra sutelkta keliose srityse, įskaitant Kuko sąsiaurį, Southland, Fiordland ir Chatham salą. Kaip dugno gyventojai, žuvys gyvena smėlyje ir piktžolėse sekliame vandens gylyje iki 492 pėdų (150 m) gylio. Mėlynųjų menkių stebėjimas laikui bėgant atskleidė, kad žuvys dažniausiai būna gimimo vietoje ir per savo gyvenimą toli nenukeliauja.
Veisimosi sezonas prasideda žiemos pabaigoje ir tęsiasi iki vėlyvo pavasario. Kiaušiniai neršiami netoli vandens paviršiaus, išsirita po penkių dienų plūduriavimo. Mėlynosios menkės lervos šalia paviršiaus išbūna dar penkias dienas, o vėliau iškeliauja ir pradeda gyventi dugne.
Šios rūšies menkės gali būti hermafroditinės, subrendusios iš patelės pereina į patiną. Žuvų patinai auga greičiau nei pateles, o patinai yra vieninteliai, kurie atrodo tamsiai mėlynos spalvos. Žuvų patelės yra rudesnės išvaizdos, o žuvų jaunikliai turi žalią atspalvį iki mėlynos spalvos. Žuvys pasiekia tokį dydį, kokį legaliai galima sugauti sulaukusios maždaug 7 metų, o jų gyvenimas gali trukti iki 17 metų.