Memorandumo sprendimas yra teisinis sprendimas, kuriuo priimamas sprendimas dėl teisme pateikto klausimo nepateikiant nuomonės. Tokie dokumentai dažniausiai yra trumpi ir konkretūs, nes vienintelis dalykas, kurį teisėjas turi padaryti, tai priimti aiškų ir nedviprasmišką nutartį. Memorandumo sprendimas yra įforminamas ir tampa viešu registru, prieinamu visiems, norintiems su juo susipažinti, o rezultatai taip pat pateikiami byloje dalyvaujantiems asmenims.
Tokie teisiniai sprendimai matomi tais atvejais, kai teisėjas nesukuria precedento. Klausimas vyksta pagal nusistovėjusią teismų praktiką ir nekyla ginčų dėl to įstatymo aiškinimo ar nuomonių skirtumų apie tai, kaip teisė gali būti ir turėtų būti taikoma. Memorandumo sprendime gali būti nurodyta nuoroda į įstatymus, kurie buvo naudojami priimant sprendimą, kad žmonės galėtų juos peržiūrėti, tačiau į jį neįtraukiama nuomonė.
Nuomonėje teisėjas paaiškina, kaip buvo priimtas sprendimas, pateikia teisės aiškinimą ir jo pasekmių aptarimą. Nuomonės turi būti įtrauktos, kai byla sukuria precedentą, nes teisėjas turi paaiškinti, kaip byloje buvo taikytas teisės aiškinimas. Rašydami nuomones, teisėjai taip pat žino, kad dokumentai gali būti naudojami ir remtis kitais bylose. Kai teisėjas sukuria precedentą, rašytinė nuomonė byloje tampa teismų praktikos elementu ir bus naudojama teisėjų, advokatų bei teisėsaugos institucijų teisiniams dalykams aiškinti.
Rašydamas memorandumo sprendimą, teisėjas turi patvirtinti, kad byla ir sprendimas nesukuria precedento. Teisėjai gali susipažinti su suformuota teismų praktika, taip pat teisės aktais, kad nustatytų, ar nagrinėjami klausimai buvo aiškiai aptarti ir išspręsti ankstesnėse teisinėse bylose ir ar nėra elementų, kuriuos reikėtų pagrįsti ar ilgesnės rašytinės nuomonės. Memorandumo sprendimas prilygsta trumpam rašytiniam pranešimui, informuojant žmones apie teisme priimtą nuosprendį.
Kai kuriuose regionuose memorandumo sprendimai neskundžiami, remiantis argumentu, kad apeliacinis teismas priimtų tą patį sprendimą, išnagrinėjęs nagrinėjamus bylos dalykus. Tačiau apeliantas gali teigti, kad byloje buvo esminis trūkumas, pvz., nuslėpti įrodymai, problemos, susijusios su bylos pateikimu, interesų konfliktas ar kiti dalykai, dėl kurių reikėtų surengti naują bylos nagrinėjimą siekiant sąžiningumas.