Kai į organizmą patenka infekcinis agentas, pavyzdžiui, virusas, grybelis ar bakterija, imuninė sistema paprastai siunčia baltuosius kraujo kūnelius, kad kovotų su infekcija. Rezultatas dažnai yra pažeistos srities uždegimas, kuriam būdingas skausmas, patinimas ir paraudimas. Uždegimas, atsirandantis smegenų audiniuose, paprastai vadinamas encefalitu, o kai jis pažeidžia nugaros smegenis ir smegenis dengiančią membraną, jis vadinamas meningitu. Kai yra meningitas ir encefalitas, būklė dažnai vadinama meningoencefalitu arba kartais encefalomeningitu.
Meningoencefalitas dažnai siejamas su keliomis kitomis ligomis. Tai apima virusines infekcijas, tokias kaip tymai, Vakarų Nilo karštinė ir pasiutligė. Tymai dažnai pastebimi vaikams ir paprastai jiems būdingi viso kūno bėrimai. Pasiutlige dažnai užsikrečiama įkandus užsikrėtusiems laukiniams ir naminiams gyvūnams. Vakarų Nilo karštine užsikrečiama įkandus užsikrėtusiems uodams.
Bakterinių infekcijų, kurios taip pat gali sukelti meningoencefalitą, pavyzdžiai yra Laimo liga ir Pontiako karštligė. Laimo liga dažniausiai perduodama įkandus užsikrėtusioms erkėms. Bakterijos, sukeliančios Pontiac karštligę, dažnai klesti vandens šaltiniuose, tokiuose kaip baseinai ir dušai, ir gali užkrėsti asmenis, paveiktus šių vandens šaltinių.
Infekcija parazitu Naegleria fowleri dažniausiai sukelia būklę, vadinamą pirminiu amebiniu meningoencefalitu (PAM). Tai reta, bet dažnai niokojanti liga, kuri sukelia mirtį praėjus kelioms dienoms po kontakto su parazitu. Gydant pacientus, sergančius PAM, dažnai būtina skubi diagnozė ir gydymas.
Meningoencefalito simptomai yra karščiavimas, kaklo raumenų rigidiškumas, galvos skausmas ir vėmimas. Daugelis pacientų infekcijos metu taip pat patyrė traukulius, elgesio pokyčius, sąmonės pokyčius ir atminties praradimą. Kai kuriems gali pasireikšti dalinis rankų ir kojų paralyžius. Kūdikiams gali būti išsipūtęs šriftas – minkšta vieta, kurią galima apčiuopti kūdikio galvoje.
Gydytojai paprastai diagnozuoja savo pacientus, remdamiesi jų ligos istorija, simptomais ir neurologiniais bei fiziniais tyrimais. Taip pat gali būti atliekami diagnostiniai tyrimai, tokie kaip kraujo tyrimai, šlapimo tyrimas ir smegenų skysčio (CSF), skysčio, esančio nugaros smegenyse ir smegenyse, analizė. Smegenų uždegimams aptikti gali būti atlikta kompiuterinė tomografija (KT), taip pat magnetinio rezonanso tomografija (MRT).
Gydymas dažnai priklauso nuo infekcijos sukėlėjo, sukeliančio meningoencefalitą. Antivirusiniai vaistai arba antibiotikai dažniausiai skiriami atitinkamai virusinių ar bakterinių infekcijų atvejais. Smegenų skausmui ir patinimui malšinti taip pat dažnai skiriami kiti vaistai. Sunkiais meningoencefalito atvejai dažnai turi būti uždaromi ligoninėje, leidžiant vaistus į veną ir stebint pacientus.