Mergautinė pavardė yra pavardė, kurią moteris naudojo prieš keisdama vardą ištekėjusi. Kai kurie žmonės nori vartoti terminą „gimimo vardas“. Paprastai mergautinė moters pavardė yra jos tėvo pavardė, atspindinti daugelyje kultūrų vyraujančią patrilininę kilmės sistemą.
Jei moteris gimsta vardu „Jane Smith“ ir ji pasirenka ištekėti už „John Jones“, ji gali nuspręsti pakeisti savo pavardę į Jones ir tapti „Jane Jones“. Pagal šį scenarijų „Smith“ būtų mergautinė Džeinės pavardė. Kai kurios moterys nori pasilikti savo mergautinę pavardę, naudodamos jas atskirai arba su brūkšneliu, tapdamos „Jane Smith-Jones“ aukščiau pateiktame pavyzdyje.
Vardo keitimo po santuokos praktika kai kuriose grupėse yra prieštaringa. Kai kurie žmonės mano, kad tai patriarchališka, tam tikra prasme vardo keitimą sieja su moters, kaip vyro nuosavybės, identifikavimu. Kiti mano, kad tai tiesiog pakerta moters asmeninę tapatybę, atmesdama jos pačios ilgą šeimos istoriją. Ypač profesionalioms moterims mergautinės pavardės išsaugojimas gali būti karjeros pažangos reikalas, ypač jei jos tapo gerai žinomos prieš vedybas.
Yra keletas būdų, kaip tekste nurodyti mergautinę pavardę. Naudojant mūsų Jane Smith iš viršaus, jos vardas gali būti parašytas „Jane Jones gim. Smit“ arba „Jane (Smith) Jones“. Daugelis genealogų savo šeimos medžiuose mėgsta nurodyti moterų originalą, kad būtų lengviau atsekti šeimos moterų šeimos istoriją. Kai kurios moterys šį formatą gali naudoti ir oficialiame susirašinėjime, ypač jei yra neseniai ištekėjusios, kad laiško gavėjai žinotų, iš ko bendrauja.
Paprastai, norint pakeisti vardą po santuokos, reikalinga teisinė procedūra, nors mokesčiai dažnai yra minimalūs, kad tai būtų kuo lengviau. Moterys taip pat gali nuspręsti palikti savo mergautinę pavardę nepažeistą teisiškai, bet naudoti santuokinę pavardę socialiai. Keičiant mergautinę pavardę, svarbu įsitikinti, kad ji būtų pakeista visuose teisiniuose dokumentuose ir asmens dokumentuose, kad nekiltų painiavos.